Rožytė

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos faktinės medžiagos kelia abejones, o jei tiksliau - panašu į šyvos kumelės sapną. Įtariame, kad čia tik gandai apie alternatyvią realybę, su šiuo pasauliu (aprašomais faktais, įvykiais, daiktais ir žmonėmis) neturintys nieko bendra. Todėl paskelbtas paneigimas, kuris viską neigia. Konkrečias pastabas skaitykite straipsnio aptarime. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti ir papildyti tinkamais faktais!

Rožytės nuotrauka, daryta apytiksliai maždaug apie 1975 metus. Tuo metu ji dar turėjo kažkur ir darbą, tačiau jau tada būdavo daugelio atpažįstama ir žinoma, nes rengdavosi netipiškai ryškiai ir gražiai, o taip pat nesidrovėdavo gatvėse kalbinti įvairių žmonių. Klaikiais sovietmečio laikais tai buvo kraštutinai neįprasta, tačiau su visais būdama maloni, o kartu ir inteligentiška, ir apsišvietusi, Rožytė palikdavo teigiamą įspūdį.

Rožytė - tai viena garsiausių Lietuvos puošeivų, prakilni moteris, tikrasis elitas, nes visokios poniutės vakarėliuose, apie kurias rašo žurnalas Žmonės, nei garsumu, nei puošnumu nei iš tolo neprilygsta. Jau jei kas nėra su ponia Rožyte bendravęs, tai negali pasakyti, kad pažįsta Vilnių ir pajutęs yra šio miesto dvasią.

Dar nuo klaikių sovietmečio laikų Rožytė buvo žinoma vilniečiams. Vienu metu dirbusi kažkurioje valdiškoje įstaigoje, ji jau tada išsiskirdavo netipiškai gražiais, spalvingesniais, puošnesniais, ryškesniais ir šviesesniais rūbais. Kai tipiški vilniečiai rengdavosi rudos, juodos ir kitų panašių spalvų rūbais, Rožytė apsirengdavo baltai, raudonai ar dar kokiomis nors į akį krentančiomis spalvomis. Jau tada mėgdavo užkalbinti žmones gatvėje ir pašnekėti apie įvairius dalykus, o tas jai sekėsi lengvai, nes buvo apsišvietusi ir inteligentiška, žinodavo įvairias meno naujienas.

Sunku pasakyti, kiek jai teko patirti smurto iš sovietinės sistemos, bet galime spėti, kad baudžiamoji psichiatrija, kuri sudorodavo visas netipiškas asmenybes, jos irgi neaplenkė. O tai reiškia - nepagailėjo ir sunkiai sužalojo. Tačiau ir po to Rožytė liko ryškia asmenybe.

Rožytė, dar kai kuriems žinoma, kaip Vida Gumbytė, mirė 2021 metais, liepos mėnesį, sulaukusi 72 metų amžiaus. Ilgą laiką buvusi viena iš Vilniaus įžymybių, ji daugelio prisimenama iki šiolei.

Ponia Rožytė - Vilniaus Senamiesčio pasididžiavimas ir prekybos tinklo "Humana" ekonomikos kėlėja

Senesnis straipsnis apie Rožytę

Rožytė žinoma kiekvienam, kas tiktai Vilniuje gyvena, o ir per visą Lietuvą garsėjanti, nes gatvėje pamatyta, išsyk į save atkreipia dėmesį, o kitąsyk atkreipia dėmesį ir tyčia, kai paprašo pinigų, nes jai reikia, o neduoti jų niekas negali. Miestelėnai paprastai ją šelpia, čia retas atvejas, kad neduotų.

Kaip sako gandai, tikrasis jos vardas - Vida Gumbytė, kiti ją vadina Senamiesčio Rožyte, kiti - Ponia Rožyte. Gyvena Kaugonyse su brolio šeima. Visa namo gonkelė prigrūsta rūbų iš padėvėtų drabužių parduotuvės. Kai kurie maišeliai net neišpakuoti. Tai labai stilinga moteris, labai gražiai rengiasi, yra išskirtinė visame Vilniaus Senamiestyje beigi visame Vilniaus mieste. Savo Kaugonių kaime ji nedrįsta ryškiau pasidažyti, dėlei to savo makiažus išbaiginėja važiuodama traukiniu.

Čia ponia Rožytė per 2012 metų Kaziuko mugę. Jau šiek tiek senstelėjusi, bet vis tiek gerai atrodo. Nuotrauką darė Elena Tervidytė, nukopypyzdinta iš jos asmeninio feizbuko

Skirtingai nei kiti valkatos, Rožytė beveik nevartoja alkoholio arba vartoja saikingai. Dėlei to ji yra nusipelniusi visų vilniečių pagarbą ir beveik visi praeiviai jai duoda išmaldos ir nori su ja rimtai draugauti. Nepagalvokite nieko bloga - ji nėra piktybinė elgetautoja, ji tiesiog nenori būti nuo nieko priklausoma, nenori kažkam tarnauti, todėl geriau elgetauja. Ir - čiulpkit bybį visi - jin padaro tikrai daugiau "navaro" nei mes visi sėdėdami supistose kontorose.

Anksčiau (prieš kokį 25-erius metus) Rožytė išmaldos prašydavo išskirtinai iš vyriškos giminės. Dabarties, kai jau ji močiutiško amžiaus, išmaldos prašo iš visų žmonių, ir visi ją mielai šelpia, vaišina, kalbina. Toks gyvenimo būdas jai pridavė sveikatos: visada judesyje, visada gryname ore, visada bendravime su žmonėmis, - tai ne mes kontoros pilkosios žiurkės beigi kiti graužikai. Toks gyvenimo būdo privalumas matosi jos išorėje. Nors jai jau galbūt 100 metų (niekas tiksliai nežino kiek), ji gerai atrodo. Visada liekna, visada žvali, visada pasitempusi ir pasipuošusi.