Femme fatale

Femme fatale arba jei lietuviškai, tai mirtina moteris - toksai vienas iš seniausių ir garsiausių tropų, kur yra kokia nors moteris, kurią įsimyli vyrai (o kartais ir kitos moterys), ir paskui dėl to įsimylėjimo viskas žlunga ir taip toliau, o pati ta femme fatale tokia kančia ir taip toliau, ir visa tokia dvasinga, nuostabi ir graži, ir vaje vaje.

O išties paprastai tai būna gana ryškus atvejis, kur yra borderline sutrikimas su baisiu poreikiu, kad kažkas ją globotų. Tačiau kartu tas poreikis negali būti patenkintas, nes vaikystė sufakapinta taip, kad jokio gerumo ir globos iš kitų žmonių tokia moteris priimti negali. Taigi, ji tiesiog kabina vyrus, būna ten visokia baisi dvasinga meilė, o tada ta meilė tai moteriai kuo tai nepaeina ir ji nueina į kitą meilę, palikdama viską jai atidavusį vyrą ant ledo.

Žodžiu, jei taip paprastai ir nuoširdžiai pažiūrėjus, tai visokios femme fatale - tai neretu atveju būna ne kas kita, o borderlaininės kūrvos, tačiau nepaprastai talentingai mokančios užkabinti, sumanipuliuoti ir apdurninti vyrus (o kartais ir moteris). Viskas dažniausiai prasideda gana nekaltai, kaip mieli santykiai, kurie po truputį pereina atstūmimų ir pritraukimų žaidimą su vis didesnėmis ir didesnėmis emocijomis. Būdinga, kad ta femme fatale vis neapsisprendžia, ir tai jai reikia, tai nereikia, tai ji myli, tai nemyli (ar myli kitą), ar tenai nuo ko tai priklausoma, ir vis taip galėdama-negalėdama ką nors visiškai daveda.

Aišku, kai kuriais atvejais būna ir dar blogiau, kai pasitaiko išvis kokios nors psichopatės, kurios išvis banaliai manipuliuoja, netgi neturėdamos tokių sutrikimų ir dvasinių kančių. Bet tai jau tas užribis, kuris yra retas ir todėl išvis menkai išnagrinėtas.

Ar taip žiūrėsim, ar kitaip, ale galų gale tie apdurninimai kartais baigiasi tuo, kad kyla ir tragedijos - tokią kūrvą kas nors ima ir nužudo, arba pats nusižudo, arba ir nužudo, ir pats nusižudo. Nes tokio kraštutinumo manipuliacijas ir žaidimus atlaikyti normaliam žmogui sunkiai įmanoma.

Pagal Eric Berne, tai vadinama trečio lygmens žaidimais, kurie baigiasi teismuose, ligoninėse ir kapinėse.

Vienok kai būna durnesni ir naivesni autoriai, tai jie tas femme fatale labai garbina ir visaip pateisina. Tai tada būna visokie romanai apie nelaimingą meilę ir panašiai, kur tokios kūrvos vaizduojamos kaip labai gilios, dvasingos ir baisiai kenčiančios.

Kaip sako kai kurie Viduramžių tyrinėtojai, jau anais laikais inkvizicija tokias moteris kartais identifikuodavo gana ankstyvoje stadijoje, o tada dažniausiai uždarydavo į kokį nors vienuolyną. Nors kartais, jei būdavo kokių nors pasekmių (žmogžudysčių, savižudybių ar pan.), tai ir ant laužo sudegindavo. Nes buvo už ką.

Dar žr.

• Malholando kelias - čia apie tai, kaip viena lesbietė įsimylėjo į tokią fatališką moterį ir kaip viskas baigėsi