Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Reidingas
Reidingas - moderni plėšimo rūšis, kai nusikaltėlių gaujos užgrobia kokią nors gamyklą ar kompaniją, fiziškai užgrobdamos patalpas, įrangą ir taip toliau, o paskui gražiuoju ar nelabai priversdamos kompanijos darbuotojus dirbti grobikams. Tokiu būdu tikri kompanijos savininkai praranda savo verslą, o paskui jei ir atgauna, tai nebent menką dalį.
Kompanijų užgrobimas gali būti vykdomas ir be jokio preteksto (laukinėse šalyse), bet gali būti vykdomas ir prisdengiant kokiomis nors bylomis, teisinėmis pretenzijomis ir taip toliau, aiškinant, kad kompanijos turtas kompanijai nepriklauso, o čia esą su apsauginiais atėjo tikrieji savininkai. Kartais tam pakanka gana minimalių skolos raštelių ar vekselių, kurie leistų įjungti skolų išieškojimo per teismus mechanizmus. Būdinga, kad tokiais atvejais vekselio savininkas atsisako priimti pinigus, o reikalauja kompanijos turto, kurį nori perimti tiesiogiai.
Kitais atvejais reidingas vykdomas ne bandant užgrobti svetimą įmonę, o kai vienas akcininkas bando perimti kito akcininko nuosavybę. Tokiais atvejais priedanga nuo teisėsaugos tampa vieno iš akcininkų galimybės blokuoti visus įmonės akcininkų sprendimus, kartu teisėsaugai aiškinant, kad jis, kaip akcininkas, turi teisę kištis į įmonės veiklą.
Bene garsiausias ir didžiausias reidingo atvejis pasaulyje - kai iš anokio Michailo Chodorkovskio (paties turtingiausio to meto Rusijos žmogaus) kažkokios neaiškios grupuotės kartu su Rusijos policija ir mokesčių tarnybomis (kaip paaiškėjo - Vladimiro Putino) tiesiog ėmė ir atėmė Yukos koncerną, kurio vertė buvo maždaug 56 milijardai dolerių. O kad kompanijos savininkas nesiskeryčiotų ir nebandytų atgauti savo turto, tai patį tą saviniką Rusija tiesiog įkišo į kalėjimą.
Tipiškas reidingo scenarijus
Tipiškas reidingo scenarijus - kokia nors įmonė dirba, bet vieną dieną ateina didelis kiekis vyrukų iš menamai apsaugos tarnybos. Visiems kompanijos vadovams pasiūloma dirbti naujam savininkui tomis pat ar šiek tiek geresnėmis sąlygomis, kartu įspėjant, kad jei jie nesutiks - tai yra žinoma, kur jie gyvena ir kur yra jų šeimos. Taigi, vadovai sutinka, juoba kad jiems įvardinama, kad toksai sutikimas reikalingas keliems mėnesiams, o paskui jie, jei norės, galės eiti dirbti kitur. Toksai vadovų perėmimas reikalingas tam, kad būtų galima perimti kompanijos valdymą.
Visiems darbuotojams irgi pasiūloma dirbti už tą patį atlyginimą toliau, nieko neatleidžiant. Gudresni reideriai darbuotojams pasiūlo ir premijas, o pirmomis dienomis - kokias nors dovanėles ir panašiai. Paskui darbuotojams pasiūloma persirašyti sutartis su naujais savininkais.
Kompanijos tiekėjams, o tiap pat patalpas nuomojančiai kompanijai pasiūloma persirašyti sutartis su naujais savininkais. Taigi, šios kompanijos gauna pasirinkimą: arba nesirašyti sutarčių su naujais savininkais ir taip viską prarasti, arba pasirašyti su naujais, taip išduodant tikrus savininkus. Po sutarčių persirašymo seni savininkai lieka praradę tiekimą ir patalpų nuomą.
Galų gale, jei vyksta teisiniai nagrinėjimai, reiderių teisininkai uždelsia visus teisinius veiksmus priešpriešiniais ieškiniais ir kokiomis papuola nesąmonėmis, o buvusiems savininkams galų gale pasiūlomos nedidelės sumos už perimtą jų įrangą ir panašiai, tipo kaip kompensacija. Buvę savininkai pastatomi prieš pasirinkimą: sutikti su taikos sutartimi ir gauti labai nedidelę dalelę kompanijos vertės arba nesutikti ir tada beviltiškai kelis metus bylinėtis, o galų gale - greičiausiai išvis nieko negauti, o tik turėti išlaidas. Taigi, suveikia racionalumas ir kompanija atiduodama reideriams.
Reiderių veikla yra įprasta labiausiai banditiškose pasaulio valstybėse, ir tai šiais laikais jau gerokai sumažėjusi, nes kur tokia veikla vyksta, investuotojai bijo ateiti. Kitą vertus, Rusija reiderių veikla garsėjo ypatingai dideliais mastais, atviras reidingas tenai buvo kasdieniu reiškiniu iki maždaug 2000 metų, o kiek užmaskuotai vyko ir vėliau. Reiderių veiksmus vykdydavo didelės apsaugos kompanijos, o kompanijų užgrobimo veiksmuose tenai sudalyvaudavo netgi ir milicija, o vėliau - policija (Rusijoje milicijos pavadinimas buvo pakeistas į policiją 2011 metais).
Reidingas Lietuvoje
Lietuvoje didesnių reidingo atvejų išvengti pavyko, bet savo laiku buvo toksai skandalas apie Tele-3, kai šitą TV kanalą ėmė ir kaip tai kažkas perėmė, o jo įkūrėja Liucija Baškauskaitė liko be nieko, o viską perėmė toksai koncernas Status. Tai oficialiai gi nieko neteisėto, bet štai kalbos tai pasiliko visokios.