Rūgštinis fliusas

Rūgštinis fliusas - viena iš esminių sovietinės kokybės priežasčių elektronikos pramonėje. Visa esmė - kad vietoje normalaus gero fliuso, t.y., vietoje kanifolijos būna naudojamas druskos rūgšties tirpalas.

Toksai tirpalas naudojamas tada, kai reikia pažeminti litavimo temperatūrą ir pagreitinti litavimo procesą. Paprastai darbuotojai tokį fliusą įsineša nelegaliai ir naudoja paslapčia, kad galėtų greičiau dirbti, pvz., taip būdavo sovietmečiu, kai būdavo vykdoma petiletkė.

Rūgšties panaudojimo pasekmė - vėliau fliuso liekanos (susidaręs švino, alavo ir vario chloridas ir pan.) graužia varinius laidus, sukelia jų oksidaciją ir irimą dideliame tūryje, ypač jei aplinka yra drėgna. Po kiek laiko laidai tiesiog išpūva ir suyra, dėl ko elektronika nepataisomai sugenda. Pirmi gedimo požymiai prasideda nuo susilpnėjusio kontakto, t.y., primena šaltos lydvietės pasekmes, tačiau ilgainiui problemos gilėja, kol technika pagenda visiškai.

Vienintelis būdas pataisyti - plauti distiliuotu vandeniu ir masiškai keisti laidus bei elektronikos elementus, kas daugeliu atvejų yra tiesiog per brangu ir reikalauja per daug darbo.

Rūgštinio fliuso panaudojimo požymiai būdavo atrandami didesnėje dalyje sovietinės elektroninės aparatūros, ir buvo blogiausia, sunkiausiai pataisoma tos apratūros gedimo priežastis.

Dar žr.

• Šalta lydvietė - ne tokia beviltiška, bet dar dažnesnė sovietinės elektronikos problema