Pubertatinė krizė

Pubertatinė krizė - tai ne kas kitas, kaip normalus žmogaus brendimo etapas - paauglystė, kuris pasireiškia taip, kad maža nepasirodo. Tai yra dėl to, kad buvęs vaikiškas organizmas staiga ima vis didėjančiais, o paskui ir išvis nenormaliais kiekiais gaminti lytinius hormonus. O tie lytiniai hormonai, kai gaminasi kartais netgi kokius keliasdešimt kartų didesniu kiekiu, nei pas suaugusius, kerta per vaikiškas smegenis taip, kad tie vaikai ima elgtis kaip kokie psichikos ligoniai, pavojingi ir sau, ir aplinkiniams - tai būna tos taip vadinamos hormonų audros.

Deja, nors kadaise senoviniais laikais ir būdavo bandoma kaip nors tuos pubertato reikalus pažaboti ir apriboti, kartais netgi rišant vaikus prie lovų ar juos lupant ir kitaip fiziškai baudžiant, ar, vėlesniais laikais, šeriant juos neuroleptikais ar trankviliantais, niekas iš šitų priemonių nepadėdavo, o tik baisiai sugadindavo tiems vaikams psichiką ir visam gyvenimui sužalodavo.

Taigi, kad ir baisu čia sakyti tėvams - arba paauglys išgyvens tą pubertatinę krizę, arba

Bendrai tai dar vieną perspėjimą duosim: seni sovietiniai psichiatrai tą pubertatinę krizę labai linkę tapatinti su kokia nors hebefrenine simptomatika ir pripaišyti paaugliui kokią nors šizofreniją, bet mes į tokius kreiptis nerekomenduojame ir jų kliedesiais tikėti nepatariame. Paauglystės trenktumas yra natūralus ir jam tiesiog reikia laiko. O tėvams - kartais tiesiog išvis neįmanomos kantrybės.