Priešrinkiminis jovalas

Priešrinkiminis jovalas - Uždarojo demokratijos ciklo etapas, katras prasideda paprastai likus kokiems metams iki naujų Seimo rinkimų. Politinis pasaulis pradeda pamažu gyvėti, kaip atšilusi šūdmusė pavasary, ir veiksmas vyksta Seime, už jo ribų ir už Lietuvos ribų.

Veiksmas Seime

Seime prasideda erzelis, didesnis nei paprastai, didėjantis sulig kiekvienu Seimo posėdžiu, artėjančių link paskutiniojo. Kaalicija pradeda svyrinėti it kaimo traktoristas. Ir dažniausiai ne dėl to, kad apazicija bandytų ją versti. Apazicijai nebėra didelio tikslo - na nuversi kiek gi čia bepasėdėsi prie lovio. Geriau papilstyti žibalo, kad kaalicija labiau rietusi tarpusavyje, ją visaip ūdyti mol dirbo ir pridirbo, užsiimti kvorumo griovimu, ypač jei bandomi priiminėti įstatymai, kuriuos mielai pasitvarkytų patys, jei tik laimėtų ateinančius rinkimus, gumos tąsymo begalinėmis kvailomis šnekomis iš tribūnos. Kaalicija pamažu irsta, nes kiekvienas politinis nulis ar pusnulis, įsileistas į kaaliciją dėl masuotės, pradeda išsipisinėti. Jei jaučia, kad į kitą Seimą niekaip nepateks - išsipisinėja iš principo, jei jaučiasi, kad gali patekti - taip spaudžia partijos vadovybę siūlyti šiltesnes kėdes politinėje valdžioje ir siūlyti tinkamas apygardas rinkimams ar geresnę vietą kandidatų sąraše. Pasiųstas nachuj toks tautos išrinktasis perbėga į apaziciją, arba nusprendžia kad daugiau politinio turto susikraus vaidindamas vienišą kovotoją už teisybę. Ir kuo arčiau nauji rinkimai, tuo daugiau tokių paklydėlių esti.

Kaalicija stengiasi skubiai prastumpti sau reikalingus įstatymus, bo vėliau galimybės gali labai ilgai nebeturėti, o tiek kaalicija, tiek apazicija krūvom siūlo populistinius įstatymų projektus ar pasiūlymus jiems, kad tik išgirstų juos potencialus rinkėjas. Mokesčių mažinimas, lengvatų didinimas, sumažintų pencijų gražinimas, minimalios algos didinimas - tai tik menka saujelė tųjų idėju, iki kurių daeina laki seimūnų vaizduotė.

Veiksmas už Seimo ribų

Pagrindinė įdomybė vystanti už Seimo ribų - tai visokių naujų politinių ir, atseit, nepolitinių judėjimų kūrimasis. Tradiciškai jie vienija tradiciniais lovio siurbėjais nusivylusi rinkėją, valdžiažmogių nuskriaustą varguolį, gręžia žvilgsnį į žmogų, atranda dar neatrastas, bet visiems žinomas ir aiškias socialines problemas ir taip toliau ir taip toliau. Savaime aišku, išspręsti visas problemas gali tiktai jie, ir dažnas judėjimas pareiškia ambicijas užimti visą Seimą ir įvesti tvarką, kuri tarnautų žmogui. Dar kai kurie rengia visokius referendumus siūlydami uždaryti atomines elektrines, paleisti Seimą, sumažinti seimūnams atlyginimus bei padidinti pensijas.

Visos naujai išsikepusios ir naujos partijos skuba pasipildyti siūlomų kandidatų gretas. Bet kas netinka. Į jas turi įeiti partinis branduolys, reikalingi ir teisingi asmenys. Būtina pasikviesti kokių nors seksperčių, galiūnų, aktorių, šūdžvaigždžių ir šiaip per televizorių žinomų asobų, idant rengiamas produktas atrodytų patikimai ir patraukliai tiek savo tradiciniam elektoratui, tiek neapsisprendusiam rinkėjui.

Apie svaiginančią politinę karjerą pradeda galvoti ne vienas verslininkas, kuris jau išbandė viską - ir ranką virš keptuvės, ir didžiapapių bobų, nuliovų tačkų, ir dabar jam trūksta dėmesio, reklamos bei norisi pasijusti kažką labai sprendžiančiu tautos išrinktuoju.

Veiksmas už Lietuvos ribų

Be abejo, prieš kiekvienus rinkimus subruzda visokių ten valstybių tarnybos. Tyliai per aplinkui, visokias neaiškias organizacijas eskaluojami būna tautinės nesantaikos ir kitokie klausimėliai, uostinėjamasi, kas ten galėtų laimėti rinkimus ir kuo čia gresia. Patyliukais apklausinėjami visokie žinovai ir šiaip žymūs asmenys, tokie, kaip pavyzdžiui, ponas Artūras Račas.

Visokie šaltiniai beigi nuorodos

Tai čia žemiau pavardinti visokie šaltiniai beigi nuorodos straipsnio melagingumui paneigti arba patvirtinti. Pipedija niekaip negali garantuoti ar atsakyti, kad nuorodose surastas turinys neatitiks tiesos irba melo.