Pirk plytą

Pipedija perspėja, kad Pirk plytą - tėra bulvarinė reklama! Pirk Pirk plytą šiandien! Pigesnių Pirk plytą nerasi! Skambink nr. 112 ir gausi Pirk plytą nemokamai! O ar perkelti šį straipsnį į "Lietuvos Ryto" reklamos skiltį diskutuokite aptarime.

Štai čia jums akivaizdus įrodymas, kad Pipedija dabar bus įmūrytą į Laisvės tvorą ir šioji taps pačiu pipediškiausiu paminklu ant visos Lietuvos!

Pirk plytą, skaitytojau gi. Ir negalvok gi kaip dabar durnai galvoja, kad čia džoukas ar humoras, nesgi Laisvės tvorai reikia plytų, viena tekainuoja 25 litus ar kiek ten, perki plytą, gauni špygą! Ta prasme, kad plytos nei negauni, bet nusipirkti reikia, nes jei nepirksi, tai praleisi progą prisidėt, taip įamžindamas BBŽ kokias idėjas!

Kaip išties parduodamos plytos

Gi sovietmetis kai buvo, tai ir pasakymas "pirk plytą" buvo visai ne vaizdinis ar perkeltinis, o tiesioginis daugelio košmaras, matgi tuomet, apie 1980 kokius metus, pacukai atrado naują verslą - plytas pardavinėt. Tai būdavo, praeivis eina gatve, o išlenda pacukai su plyta rankose ir sako - "pirk plytą, už tiek, kiek turi". Kiti paprasčiau darydavo, nesiaiškindavo, kiek ten kas turi, o sakydavo, kad 25 rublius kainuoja. Nes toksai banknotas buvo vertingas ir populiarus, su Lenino snukiu fioletavu ar kaip čia pagal kalbainių reikalavimus išsireiškus, violetinės a.a.kedžio maikės spalvos atspalvio.

Taigi 25 rubliai tuomet daugeliui buvo koks ketvirtis mėnesinio atlyginimo, o kaip kuriems - tai ir visa mėnesinė pensija, normalus gi studentas galėdavo gerti neprasiblaivydamas už šią sumą vos ne savaitę, tai aišku, kad pacukų uždarbis būdavo labai nemenkas, nesgi per vakarą taip plytų parduodavo kai kada ir kelias dešimtis, tai biznis buvo ohoho. O viskas tiktai dėl tokio reikalo, kaip Baudžiamasis kodeksas, kur straipsnis už spekuliaciją buvo daug menkesnis, nei už apiplėšimą, o dar kai smulkaus masto, tai ir visai beveik nebaudžiama.

Betgi paskui taip įdomiai gavosi, kad kažkiek tų pacukų gaujų susidūrė su gudresniais pareigūnais, tai kadangi plytos aiškiai būdavo vogtos, tai ėmė ir pripaišė vieniems, kitiems, tretiems kaip už socialistinės nuosavybės grobstymą, pavogto turto realizaciją ir dar ten kažką. Tai gavosi taip, kad kai šiaip už apiplėšimą būtų gavę kelis metus už grotų, tai sėdo į kalėjimą tokie ir keliolikai metų. Taip staiga tie plytų pardavėjai ir dingo.

Dargi plytas prisimenant, gi kai kurie mini laimės akmenis, katrie užanty būna nešiojami...