Pipediškiausios lietuviškos dainos

Pipediškiausios lietuviškos dainos – mūsų šalis nuo žilos senovės garsėjo širdį veriančiomis bočių dainomis, saldžiomis mamų lopšinėmis įvertintomis net pasauliniu mąstu. Skirtingai nei PSY Gangnam style lietuviškųjų sutartinių skambesys ir dainų švenčių tradicija yra įtrauktos į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Tačiau ne visi Lietuvos atlikėjai sulaukė tokios šlovės kaip maestro V. Noreika, primadona Urmanavičiūtė Urmana, muzikos Hamletas A. Mamontovas ir A. Kiedis (ne iš Garliavos). Dalis gimtinės talentų nepelnytai liko už La Scala ir Vembley scenų ribų. Pipedijos muzikos departamento, viešinimo skyriaus prie Lietuvos Kultūros Ministerijos komanda VŠi „Bezdonys – Europos kultūros sostinė 2013“ sumanė pagelbėti šiems rimto įvertinimo ir tokių grandų, kaip Sony music, Virgin records bosų dėmesio, pageidaujientiems atlikėjams ir sudarė pipediškiausių lietuviškų dainų sąrašiuką.

Juk Kalėdos - tai ne tik stebuklų bet ir auksinių šou verslo veikėjų pajamų metas. Įsidemėkite šias skambias melodijas ir pagalvokite, kaip jos galėtų puikiai praskaidrinti Jūsų kolektyvo nuotaikas Kalėdų vakarėlio metu. Klausytojų teismui siūlome šį legendinių pipediškiausių dainų dešimtuką, kuris nuolat bus papildomas naujais hitais:

23 vieta Liveta ir Petras Kazlauskai

[1] Nesenstančių fizine prasme Pakaunės sodų husarų Livetos ir Petro kūrinio primityvoki, bet nuoširdūs dainos žodžiai lengvai įsimenami ir atkartojami linguojant prie užstalės. Kūrinys atspindi sudėtingus vyro ir moters tarpusavio santykius dabartinėje tautinėje lietuvių kultūroje ir Penktame „Lietuvos ryto“ puslapyje. Kai kurie itin pastabūs gerbėjai moterį galbūt panašią į dainininkę teigia matę kažkokioje per Marijampolės automobilių turgų į Lietuvą atkeliavusioje vokiškoje parnuškėje. Tuo tarpu pati Liveta daugiau aistrų kaitino atostogaudama Egipte, kur tiesioginės TV3 transliacijos apie būriavimo pamoka metu bandė įvairiais būdais išvengti įkyraus ir priekabaus tamsiaodžio instruktoriaus kelnėse nelauktai išaugusio špoko.

22 vieta Stiprus smūgis

[2]

Repo muzika į mūsų žemelę atkeliavo per rusiškai nepataisomai suapgreidintą Miką Pukuotuką, bambantį apie medų į bites. Per „Labanakt vaikučius“ ši muzika pasklido jaunimo tarpe, po daugiataučius miestus, – atsirado grupės „Pompa“ bei SEL. Šiek tiek vėliau repu susižavėjo ir kaimo gyventojai. „Stiprus smūgis“ (pavadinimas kilo nuo iki šiol populiaraus atrakciono su bokso kriauše Palangoje užrašo pažodinio vertinio „Strong beat“) ir yra geriausiai žinoma kaimietiškojo repo Lietuvoje grupė, auksiniuose šlovės spinduliuose besimaudžiusi 10 deš. Popart muzikos ir machankių orgijose, o po to, kaip ir visas V. Petkevičiaus apdainuotas doras ir darbštus lietuviškas kaimas staigiai sprogusi ir užgesusi, lyg kokia supernova.

21 vieta Tigro metai

[3]

Lietuvos Džimas Morisonas, koks tai Borka su grupe, Sporto rūmuose maivydamasis it džageris atlieka visai neblogą rokavą gabalą. Kas gali paneigti, kad šioje velnišką energija spinduliuojančioje minioje nėra isimaišiusios ir savo ševeliūrą kratančios tuo metu bufetininke čia dirbusios K. Brazauskienės? Kiekvienais tigro metais pagal kiniečių kalendorių ši seniai nebeegzistuojanti ir gal išmirusi grupė atgimsta vienai nakčiai. Kažkurią tai nežinomo mėnesio, nežinomą dieną, lygiai 24 val. 00 minučių tušti ir niūrus Vilniaus sporto rūmai sekundei pavirsta revoliucinėmis 9 deš. pabaigos nuotaikomis sprogstančia arena.

20 vieta Ligitas Kernagis

[4]

Dažnai su maestro Vytauto Kernagio x sūnumi neteisingai tapatinamas Ligitas Kernagis, saviekspresijai pasirinko kitokį muzikos žanrą nei jo bendrapavardis. Nufilmuoto klipo idėjoje subjektyviai jaučiama Mario Salierri prodiusuoto vintage itališko pornofilmo apie Adolfą Hitlerį ir esesininkus „17 pavasario akimirkų“ įtaką. Kaip ir dauguma muzikantų L. Kernagis per vėlai suvokė, kad iš muzikos Lietuvoje oriai gyventi niekaip neįšeina ir 2008–2012 m. įgyvendino savo seną svajonę tapti mafija seime.

19 vieta Olialia putytės

[5] Nors dainavimo papais išradėja Lietuvoje laikoma Natalija Zvonkėbunkė, 19-kta vieta suteikiama labiau šį stilių išplėtojusioms ir atviresnėms savo kūnu, imlesnėmis protu ir burna, Olialia pupytėms. Pipedijos muzikos departamento kanklių istorinio įamžinimo skyriaus 20 etatinių darbuotojų slaptame balsavime nutarė, kad dainavimo papais būdas nenusižengia muzikantų etikai ir moralei. Atvirkščiai, erotinių motyvų, tokių kaip rūtų vainikėlio praradimas, duonos minkymas ir devyngalvio pasirodymas, gausu archajiškose liaudies dainose.

18 vieta XXL

[6] Brolių Bendžių globotos, kvaišalus ir muštynes propagavusios reivo-repo grupelės XXL muzikos dūžiai į paširdžius ir primityvios, bet nuoširdžios, kaip Vytės Nemunėlio „Meškiuko Rudnosiuko“ eilės, mena sintetinių narkotikų vartojimo Lietuvoje pradžios laikus. Vaikinas megėjiškai nufilmuotame dainos video ko gero tų tabletikių ir pavartojęs, kas spontaniškai privedė prie neįtikėtinai ekspresyvaus ir jaudinančio pasirodymo, dedančio į vieną vietą „visame pasaulyje žinomos“ Vilniaus baleto mokyklos, su J. Smoriginu priešakyje, spektaklius.

17 vieta MILEDI

Klasikinio lietuviško 10 dešimtmečio new age popso stiliaus gabalas „Ilgesys“. Labai graži ir itin seksuali, žaviai besišypsanti ir mirksiukus siunčianti klavišininkė. Tai ilgesingi laukinio kapitalizmo ir reketininkų klestėjimo laikai, kai Vilniaus Akropolis buvo Gariūnai, o Palanga – Egiptas. Tai laikai kai kompiuterį ir mobilų telefoną turėjo 1 Lietuvos gyventojas iš 100000. Tai vasaros su praskiesto vandeniu iš šulinio Royal spirito buteliu ir be proto pigiai kainuojančiomis Dunhill cigaretėmis. Tai A. Zakarausko „Šou bulvaras“ ir diskoteka su muštynėmis ir iki paryčių Perkūno alėjoje.

16 vieta P.K.I.K.T

„Dr. Vaclovas Mėsa“ – dainuoja lietuvaitė mergina. Lengvai klausomas, romantiškai vakarienei dviese tinkamas jaunuolių iš garažų gabaliukas primenantis lietuvių liaudies dainų ir užstrigusios patefono plokštelės su geriausiomis 1977 m. Jugoslavijos estrados dainomis mišinį. Atkreipkite dėmesį į aiškiai suprantamus dainos žodžius ir tembrą – kalbainių siaubui taip šnekamoji lietuvių kalba Lietuvos moterų lūpomis skambės po 50 metų.

15 vieta Vladas Bagdonas

Tuščia kaimo sodyba, VAZ 2109, skylėtas kibiras, supuvusi tvora, sulužęs paskutinis kelionėje turėtas skutimosi peiliukas, pasibaigusios cigaretės, dežė prarūgusio Žigulinio alaus bagažinėje, sveikinimų koncertas, senatvė, mirtis – pati liūdniausia ir depresiškiausia lietuviška daina primenanti lelijų kvapą ir iš užpakalio byrantį smėlį. Jei per televiziją netyčia išvysite ir išgirsite Jums dedikuota šią liūdnojo vaizdo riterio V. Bagdono dainą, žinokite, kad jau laikas eiti pas notarą rašyti testamentą.

14 vieta - vėl ir vėl Aidas Manikas

14 vieta – Neįtikėtina, bet tai ir vėl Aidas. Tik šį kartą su nostalgiška daina iš klasikinio savo repertuaro. Nepatvirtintais duomenimis, pasaulinio aprangos prekybos giganto H@M marketingistai pamatę šį vaizdo klipą 1998 m. planuotą atėjimą į Lietuvos drabužių rinką nukėlė į 2013 metus. Na, o Juozas Statkevičius tris naktis sapnavo baisiausius košmarus, kad jis dirba baltarusiškų papinykų, turkiškų megztinių ir gandonkių pardavėju Kalvarijų turguje.