Pasiteisinimas

Pasiteisinimas - tai kodėl negalėjai padaryti to, ką galėjai padaryti. Štai buvo toksai Alfred Adler, kažkoksai tai vokiečių psichiatras o gal psichoterapeutas. Tai jis sakė, kad beveik viskas, ką tik aiškina neurotikai - tai tik pasiteisinimai.

Pvz., jei žmogus pavėlavo į darbą, nes susilaužė koją - tai pasiteisinimas. Arba, pvz., jei nenuėjo į mokyklą, nes pramiegojo - tai pasiteisinimas. Arba, pvz., jei pakliuvo į armiją ir žuvo kare, tai irgi tik pasiteisinimas. O pasiteisinimus sako tiktai visokie mėmės, kurie nieko nemoka, visko bijo, yra nepilnaverčiai ir nevykėliai.

Ne pasiteisinimas pagal tą Adlerį buvo tiktai tada, kai pasakai - "aš taip norėjau, taip padariau ir šitaip išlošiau, o jūs visi lopai". Tai tada jau reiškia, kad žmogus čia įvaldo kažkokias galias ir nesiteisina, nes pats sprendžia savo veiksmus ir savo likimą.

Reikia pasakyti, kad gal Adlerio požiūris toks ir yra - jis pats vaikystėje sirgo rachitu ir buvo visiškai neįgalus, bet vien savo valios pastangomis šliaužiodavo, mokėsi, visko siekė, atsistojo ant kojų net ne pertekline, o tiesiogine prasme (t.y., išmoko vaikščioti, kai negalėjo), ir galų gale pasiekė to, kad tapo vienu iš įžymiausių pasaulio žmonių. Taigi, išties kai pasižiūri, tai viskas yra pasiteisinimas, o Adleris yra teisus.