Pasakojimo trejybė

Pasakojimo trejybė - tai viena iš trejybių, kuri nagrinėjama semiotikoje. Galima tarti, kad tai minimali siužeto, istorijos ar pasakojimo struktūra, kurios netenkinant, nesigauna ir pasakojimo, siužeto ar istorijos sukurti.

Pasakojimo trejybė - tai trys esminiai pasakojimo etapai:

• Pirminė situacija - nuo kurios viskas prasideda - paprastai tai kokia tai vietovė, kuri susijusi su herojumi ir iš kurios herojus išvyksta į fizinę ar dar kokią tai kelionę
• Vyksmas - pagrindinė pasakojimo dalis, kurioje kažkas vyksta - vyksta kitoje vietovėje ar kitomis aplinkybėmis, nei pirmoje dalyje
• Galutinė, pakitusi situacija - kurioje viskas užsibaigia - čia įvyksta tam tikras sugrįžimas, apibendrinimas ir išsisprendimas, nebūtinai toksai, kokio tikėtasi

Kaip pastebėjo vienas iš ankstyvų semiotikos autorių, toksai Vladimir Propp, pirmoje dalyje herojus patiria konfliktą, paskui kažkur keliauja, o trečioje dalyje grįžta atgal į ten, iš kur iškeliavęs, ir švenčia pokyčius. Kaip paskui Aurelijus Katkevičius vis kartodavo - tai esminė teksto struktūra bet kokiam pasakojimui.

Kadaise toksai Hermann Hesse kai parašė "Demianą", tai tenai buvo visa šita trejybė visame gražume, nes herojus pirma sau gyveno kažkur, paskui klaidžiojo, o paskui pargrįžo atgal ir tada viskas ir išsisprendė jam. Tai štai jums ir prašom.