Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


PAZ

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Čia kokia tai graži PAZ autobuso sovietmečio nuotrauka, skirta kažkokioms reklamoms ar žurnalams.
Vieno nestoro žmogaus pločio durys. Jei žmogus storesnis - jam tekdavo lipti šonu.
Vienintelis būdas dviem žmonėms atsisėsti į dvivietę sėdynę - tai susiglausti ir intymiai liestis.
Puikiai matomos lavonų durelės gale.

PAZ arba liaudiškai pazikas - buvo tokie autobusai senais laikais, kai prie ruso buvo geriau. Važinėdavo daugiausiai kaip priemiestiniai, daugiausiai vieno kokio nors rajono ribose, tik kartais kiek toliau. Visą sovietmetį šie autobusai buvo dominuojantys visokiuose kaimuose, mažuose miesteliuose ir nedideliuose miestuose.

Savo vidine talpa PAZ buvo kažkas artimo dideliems šių laikų mikrobusams, nors bendrais savo gabaritais buvo kiek artimesni normaliems nedideliems autobusams, tiktai trumpesni. Sukonstruoti buvo tiesiog ant kažkokio eilinio GAZ sunkvežimio važiuoklės, įkomponuojant vairuotojo vietą šalia variklio.


PAZ autobusų konstrukcija

PAZ autobusai buvo sukonstruoti, gan nusižiūrėjus į KAG autobusus, tik jei pastarieji buvo daromi faktiškai iš atliekų, visą kėbulo karkasą ir patį kėbulą darant iš medžio, tai PAZ visgi buvo sukonstruoti padoriau - iš metalinio karkaso ir skardos. Taigi, gavosi gal ir aukštesnį svorio centrą turintis autobusas, mažiau tinkamas kalnams, bet bent jau neslūžtantis kiaurai, kai nusiverčia nuo kelio.

Salonai PAZ autobusuose buvo baisiai siauri ir žemi. Aukštesnio ūgio žmonėms reikdavo stovėti pasilenkusiems. Kartu kadangi langai buvo ne iki pat stogo, tai stovintiems nesimatydavo, kur yra autobusas, todėl būdavo neaišku, ar jau reikia išlipti, ar dar nereikia. Sėdintiems irgi nebuvo patogu, nes sėdynės buvo ir siauros, ir su baisiai mažai vietos kojoms (kokiam nors Ryanair dar labai toli iki to ankštumo), ir šiaip nepatogios. Sėdynių nepatogumas būdavo toks, kad kartais ilgesnėje kelionėje kas nors iš žmonių nuspręsdavo atsistoti ir pasiūlyti pasėdėti kam nors kitam, nes nuo sėdėjimo tose sėdynėse pradėdavo skaudėti stuburą.

PAZ autobusai buvo be proto nepatogūs, iš principo net teoriškai nepritaikyti žmonėms su vaikų vežimėliais ar neįgaliesiems. Įlipimo durys buvo baisiai siauros ir su neįtikėtino statumo laipteliais, kurie nuveda tiesiai į siaurą praėjimą tarp sėdynių, netgi be minimalios aikštelės. Tai reiškia, kad jei esi neįgalus, tai tavęs netgi ant rankų kas nors nesugebėtų įnešti į PAZ autobuso vidų.

Kitą vertus, PAZ autobusas turėjo keistas dureles savo užpakalyje. Tos mažos durelės buvo skirtos specialiai grabams vežioti, nes, pasirodo, kaimuose ir miesteliuose nebūdavo kaip kitaip grabo nuvežti iki kapinių. Tiesa, buvo ir kitas paaiškinimas toms durelėms - kad jei bus karas, visi autobusai bus naudojami sužeistiesiems pervežti, todėl turi būti durelės, per kurias būtų galima įkišti neštuvus su sužeistaisiais.


Kuo geri buvo sovietiniai PAZ autobusai

Gal tik dvi savybės pas šiuos PAZ autobusus buvo geros - pirma, tai kad jie, bent lyginant su kitais to meto sovietų autobusais, turėjo daug daug geresnį pravažumą. Taip buvo dėl to, kad jie buvo padaryti normalių sunkvežimių pagrindu, tai kažkaip iš bėdos per ne per didžiausią purvyną pravažiuodavo. Išties pravažumas nebuvo pas juos didelis, bet bent jau geresnis, nei pas kitus to meto autobusus.

Alpine langai autobusuose

Antras privalumas buvo spalvoti alpine tipo langai stoge, dėl kurių visgi būdavo ir jaukumo, ir geros nuotaikos, kurią sukeldavo tokia nuspalvinta šviesa. Langai paprastai būdavo visiškai random spalvų, nes jau gamykloje dėdavo kokius papuola, o vėliau, kadangi langai kartais lūždavo ir reikdavo juos keisti, tai ir keisdavo į tokius kokius turėdavo, neretai į langus, išimtus iš kitų autobusų, su kitomis spalvomis. Taigi, tipiškai salone būdavo alpine langai, kur vieno lango spalva yra violetinė, kito mėlyna, trečio žalia, ketvirto ruda, penkto bordinė ir taip toliau - skirtingai ir abiejuose salono šonuose. Tiesa, šita savybė būdingesnė buvo senesniems laikams. Vėlesniais laikais SSRS ėmė gaminti tik rudai pilkšvus alpine langus, tad ilgainiui spalvų skaičius sumažėjo ir gražumo irgi pasidarė mažiau.