Nuodingoji gebenė

Nuodingoji gebenė, dar žinoma lotyniškai kaip toxicodendron radicans, o anglų kalba kaip Poison ivy - toksai vijoklis, pasižymintis neeiliniu toksiškumu. Nors ir vadinama gebene, su tikromis įprastomis gebenėmis šiosios turi mažai ką bendro.

Nuodingųjų gebenių toksiškumas kyla dėl augalo sultyse esančių didelių kiekių urušiolo. Urušiolas (arba urušiolis, urushiol) - bendrinis pavadinimas įvairiems aromatiniams organiniams pirokatechinams (katecholiams), kuriuos išskiria kai kurie anakardiniai augalai.

Oficialiai kalbajobai liepia sakyti, kad šita nuodingoji gebenė čia esąs "nuodingasis raugmedis", gi kiti tuo tarpu kalbainiai gi sako, kad "nuodingasis žagrenis", o dar kiti sako - "šaknytasis raugmedis", bet nei tas, nei anas, nei dar koksai panašus pavadinimas jokiam sveiko proto žmogui nėra žinomas.

Nuodingosios gebenės savybės

Nuodingoji gebenė yra tasai augalas, kuris kelia siaubą tiems, kas gyvena Šiaurės Amerikoje, tiksliau - rytinėje Šiaurės Amerikos pusėje. Tenai nuodingoji gebenė pasitaiko įvairiausiose vietose nuo visai karštų pietų iki visai šaltos šiaurės. Visose vietose, kur aptinkama, naikinama herbicidais, nes laikoma kraštutinai pavojingu augalu.

Europoje šis augalas atsirado, jį įvežus apie XVIIa., tačiau paplitęs gana menkai - yra aptiktas natūraliai plintantis keliose vietovėse Nyderlanduose, vienoje vietoje Austrijoje ir vienoje vietoje Vokietijoje, taip pat keliose vietovėse Italijoje.

Kadangi natūraliai nuodingoji gebenė plinta gana lėtai, sėklomis dauginasi sukiai - tai galim tikėtis, kad Lietuvoje neatsiras. Bent jau kol kas Lietuvoje nebuvo aptikta, nors visos sąlygos čia augti ir daugintis šiems vijokliams yra kuo puikiausios.

Įprastais atvejais nuodingoji gebenė atrodo kaip neaiškus vijoklis ar neaukštas krūmas, bet gali atrodyti ir kaip medis, jei kokį nors medį apsivijęs. Yra išskiriamos trys morfologinės formos:

• Įprastas vijoklis, augantis ant medžių, įvairių kamienų, stulpų, atramų, krūmų, sienų ir panašiai
• Nedidelis krūmas, dažniausiai maždaug iki metro dydžio, retai kada aukštesnis
• Ant žemės išsiskleidęs vijoklis, panašus į paskirai augančius daigus, kurie gali siekti apie 10-25 centimetrus aukščio

Nuodingosios gebenės nuodingumas

Augalas pasižymi tokiu nuodingumu, kad daugeliui žmonių išberia odą vien nuo to, kad jie kelias minutes pastovėjo už keliolikos ar net keliasdešimties metrų nuo šio medžio pavėjui. Visgi įprastesniais atvejais poveikis būna nuo to, kad žmogus, pvz., pačiupinėjo nuodingosios gebenės lapus, užkabino ranka šakelę ar panašiai. Pakliuvę ant odos, nuodingosios gebenės sultys veikia kaip stiprus citotoksinis agentas, panašus į ipritą, sukelia dideles, ilgai negyjančias pūsles. Toksai poveikis yra labai sustiprinamas saulės šviesos, labai primena tą, kurį sukelia Sosnovskio barštis.

Skirtingai nuo Sosnovskio barščio, nuodingosios gebenės sultys - urušiolis, veikia dar ir kaip taip vadinamas superalergenas, t.y., sukelia pilnavertę alergiją absoliučiai daugumai žmonių. Alergija būna stipresnė pakartotiniais atvejais, o taip pat ir nuo didesnių dozių, o taip pat pereinanti į pilnavertį anafilaktinį šoką. Tai reiškia, kad nesėkmės atveju pakanka, kad žmogus kurį laiką pabūtų pavėjui nuo kokio nors nuodingosios gebenės krūmo, kad imtų ir numirtų.

Dažnesniais atvejais visgi apsinuodijimas būna susijęs su pilnaverčiu tiesioginiu odos kontaktu, po kurio atsiranda stiprus niežėjimas, paskui bėrimas, pūslės. Nuo kontakto iki bėrimo ar pūslių atsiradimo praeina iki savaitės laiko, todėl žmonės dažniausiai to nesusieja su savo veiksmais, negali nustatyti, kur ir kada kontaktavo su gebene. Tokie odos pažeidimai laikosi gana ilgai, gijimas trunka apie 1-2 savaites, sunkiais atvejais - apie 4 savaites, o komplikacijų atveju, jeigu įsimeta kokia nors infekcija - tai ir dar ilgiau.

Pirmo kontakto su nuodingąja gebene atveju alerginių reakcijų gali ir nebūti ar jos gali būti sąlyginai silpnos. Tačiau dėl alergenams būdingo poveikio greitai išsivysto organizmo imuninės reakcijos ir pakartotinis kontaktas sukelia daugybę kartų stipresnes reakcijas. T.y., pirmą kartą alergijos gal ir nepastebėtumėte, bet antrą kartą jau maža nepasirodys. Kiekvienas pakartotinis kontaktas su nuodingąja gebene tas alergines reakcijas dar ir dar labiau stiprina, todėl ilgainiui daliai žmonių atsiranda hiperjautrumas - pakanka pabūti pavėjui, kad prasidėtų gleivinių paburkimas, bėrimas ar netgi anafilaktinis šokas.

Puikiai žinoma, kad nuodingas medžiagas nuo šio augalo gali pernešti šunys, kurie pasivolioja tokiose gebenėse, o paskui juos paglosto šeimininkai. Ir paskui tie šeimininkai stebisi, kodėl ant delnų jiems išaugo didžiulės pūslės.

Nuodingosios gebenės lapuose nuodingos medžiagos išsilaiko keletą metų, netgi po to, kai lapai nukrito ant žemės ir pradėjo pūti. Taigi, net ir sunaikinus gebenę, dirvožemis lieka gana ilgam laikui užterštas. Pabandžius vietoje nuodingosios gebenės pasodinti kokias nors gėles, žmogus, kuris pakapstė žemę, gali nustebti, kodėl rankos jam nuėjo pūslėmis.

Urušiolis - nuodingi gebenės sakai

Esminis nuodingo poveikio šaltinis - nuodingosios gebenės sultys, kuriose yra labai daug urušiolio. Urušiolis (pirokatechinų arba ketecholių mišinys) veikia kaip chemiškai labai aktyvių junginių mišinys, pažeidžiantis įvairiausius odos ar kitų ląstelių turimus junginius. Augalas urušiolį gamina kaip apsauginį nuodą, kuris padeda išvengti ne tik žolėdžių ar kokių nors vabzdžių, bet naikina ir visokius grybelius, bakterijas ir išvis ką papuola, vos ne kaip kokia nors chlorkė. Skirtingai nuo chlorkės, visgi urušiolis yra daug kenksmingesnis, o be to - irdamas aplinkoje, polimerizuojasi, pavirsdamas į labai kietą, beveik visiškai juodą ir belenkokiems poveikiams labai atsparią dervą, pasaulyje žinomą, kaip japoniškas lakas.

Tiesa, tikras japoniškas lakas gaunamas būna iš kitų gana giminingų augalų - Toxicodendron vernicifluum (Rhus verniciflua) ir Toxicodendron succedaneum (Rhus succedanea), išgaunant jį iš šių medžių uogų. Tose uogose urušiolio yra ypatingai daug. Nuo seno puikiai žinoma, kad japoniško lako gamyboje ir naudojime žmonės ilgai neišgyvendavo, tai dėl to tie japoniški lakuoti juodi daiktai ir būdavo nepaprastai brangūs.

Savo lapais nuodingoji gebenė labai primena uosialapį klevą, bet pastarasis yra nenuodingas. Be to, praktiškai niekada nuodingoji gebenė neįgauna normalaus medžio pavidalo - geriausiu atveju atrodo kaip koksai krūmas.