Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Natūralioji Istorija
Plinijaus Vyresniojo Natūralioji Istorija (lotynų kalba - Naturalis Historia) - pirma žmonijai žinoma enciklopedija ir daugybę šimtmečių esminė knyga, kurios dėka Europoje laikėsi įvairios plačios gamtos mokslų, geografijos ir senosios istorijos žinios. Faktiškai iki pat Renesanso tai buvo svarbiausia enciklopedija, kokią tik buvo galima rasti.
Nuo kitų leidinių ilgainiui Plinijaus Natūralioji Istorija atsiliko tik tuo, kad jai ilgainiui ėmė trūkti geografijos ir naujesnių laikų istorijos žinių. Ir tiktai Renesanso laikais, kai pradėjo rastis naujesnės technologijos, įvairūs išradimai, didesnis gamtos mokslų pažinimas, Plinijaus Natūralioji istorija pradėjo prarasti tokią didelę prasmę.
Labai smagi Plinijaus enciklopedija buvo dar vienu dalyku - pramaišiui su tikrų tikriausiais faktais, tenai buvo pilna visokių nesąmonių, tarpais ir atvirai absurdiškų išsigalvojimų ir bajerių. Tai dėl to knyga irgi buvo daug labiau mėgstama. Tik žymiai vėliau, kai moksle ėmė dominuoti humoro nesuprantantys autistai, iš enciklopedijų konkrečiai ir iš mokslo bendrai visokie pokštai buvo pradėti šalinti.
Čia turim pabrėžti, kad Pipedija, kaip enciklopedija, griežtai seka seniausios pasaulio enciklopedijos - Plinijaus Vyresniojo Natūraliosios Istorijos pėdomis ir vienareikšmiškai laikosi nuomonės, kad su tikrais dalykais būtinai treikia tarpais pateikti ir visokių nesąmonių, sąmokslo teorijų, kliedesių, anekdotų ir šiaip kokio nors humoro. Tiesa, kadangi mes ir patys esam autistai, tai dėl humoro prašome nepykti, nes jo nesuprantame ir nemokame jo sugalvoti.
Plinijaus Natūraliosios istorijos sudėtis
Visa ši enciklopedija suskirstyta yra į atskiras dalis, kurios, savo ruožtu, susideda iš knygų. Knygos anais laikais dažniausiai nebūdavo baisiai didelės, nes būdavo rašomos ant storo pergamento, padaryto iš storos odos. Tiesiog popieriaus anuomet nebuvo. Taigi, mūsų supratimu, tai būtų plonytės brošiūrėlės, o visą Plinijaus Natūraliąją Istoriją galima būtų sutalpinti į vieną, tiesa, gana nemažą ir gana storą šiuolaikinę knygą.
Plinijaus istorijos dalys buvo tokios:
| Dalis | Knygos | Turinys |
|---|---|---|
| I | 1 | Įvadas, turinys, nurodos į visokius autoritetus ir kitas knygas |
| 2 | Astronomija ir meteorologija | |
| II | 3–6 | Geografija ir etnografija |
| 7 | Antropologija ir fiziologija | |
| III | 8–11 | Zoologija, išskiriant esmines gyvūnų klases - žinduolius, paukščius, vabzdžius, roplius, žuvis ir pan. |
| IV–VII | 12–27 | Botanika, agronomija, vyno gamyba, alyvuogių auginimas ir perdirbimas, medicinos pagrindai |
| VIII | 28–32 | Farmakologija, magija, wandens savybės, vandens padarai |
| IX–X | 33–37 | Kalnakasyba ir mineralogija, ypač svarbiausios to meto sritys - aukso ir sidabro kasyba, brangakmeniai, o taip pat menas, įskaitant ir skulptūrą |
Daug vėlesniais laikais išleistos naujesnės enciklopedijos dar ne vieną šimtmetį remdavosi Plinijaus Natūraliąja Istorija, kaip autoritatyviniu, esminiu žinių šaltiniu. Pvz., kad ir Niurnbergo kronikos, kurios, nors ir rėmėsi pirmiausiai Biblija, atkartojo daugybę informacijos iš Plinijaus, įskaitant ir Plinijaus iš kažkur išgalvotas nesąmones apie vienakojų žmonių tautas ir panašiai.