Mostis

Mostis - taigi rūšis, kur kortomis žaidžiama būna. Dar kitur būna, kad kurią nors mostį kažkas pasirenka už kozirius, tai tokia mostis būna geresnė.

Nuo seno visi žino, kad mostys simbolizuoja, tik vat simbolius dauguma žino neteisingai, tai būna, kad giles kas nors sieja su kokiais nors kunigais ar kryžiuočiais, o čirvus - su kokia nors šeimynine laime. Senosios gi kortų simbolių prasmės yra gana vulgarios ir didelių iliuzijų niekam nepalieka.

Pipedija žino vos keturias kortų mostis, kurios dėstant būrimo pasiansus, atskleidžia visokią gilią simbolinę tiesą:

• Gilės - dar kryžiais vadinami, nes neretas kortose nesusigaudo, tai galvoja, kad ten kokie kryželiai, o gi ne kryželiai ten, o pavaizduota tiesiog kekė iš trijų giliukų. Gilės vaizduodavo įvairius kaimiečius ar medžiotojus, irgi apsisvaiginusius dažniausiai.
• Čirvai - būna, kad koks nevykėlis pavadina šituos širdimis, tai čia kaip ir yra tiesos tam tikros gal, bet tradicija sako, kad tos širdys tokios nelabai švankios. Dar kartais čirvai vadinami būdavo rožėmis ar taurėmis, o ko nežino nesusipratėliai - kad būtent šita mostis visokius kunigus bei vienuoles vaizduodavo, meilės guoliuose ir apsisvaiginusius.
• Būgnai - tai bent jau šituos tai visi vadina teisingai, vienintelė mostis, kurią lietuviai atpažįsta ir pavadina tinkamai. Kartais dar senovėje vadinti varpais, deimantais ar raktais. Kai kortos senovinės, tai būgnuose visokie pirkliai vaizduojami, pinigais aptekę ir su paleistuvėmis neretai.
• Vynai - nevykėlių anie vadinami lapais, nes į lapus panašūs, o išties tai ne jokie ten ne lapai, o alkoholis. Istorikai gi sako, kad senose knygose galima rasti, jog išties tai skydai buve, o dar kiti ginčijasi kad kardai ar iečių antgaliai. Kai kortos senovinės, tai šita mostis vaizduojama kareiviais, dažniausiai girtais visokiais.