Morija

Morija - specifinė lėkšta hipertimija, kuriai būdingas nemotyvuotas ir neadekvatus linksmumas kartu su stipriu polinkiu į lėkštus, tūpus ir nesveikai durnus pokštus, neadekvačius atsakymus į klausimus, beprasmį juoką, paciento atsipalaidavimą ir polinkį į nelabai suvaldomą instinktyvų elgesį.

Paprastai kai pas pacientą būna morija, tai juokavimų kiekiai būna nesveiki, bet tie juokavimai būna visiškai netinkamoje aplinkoje ir buki ir pošli kaip nežinia kas. Pvz., kokio nors posėdžio metu pacientas gali imti laidyt juokus apie tai, kad jo kolegės papai kaip arbūzai, o grafikai ant sienos - kaip papai. Ir prie viso to pacientas dar ir gali imti pats taip užkrečiamai žvengti, kad visas posėdis nueina šuniui po uodega. Kartu juokai nepasiekia tokio lygio, kur bent kažkiek matytųsi bent minimalūs intelekto pėdsakai - pokštai būna nešvankūs ir grynai asociatyviniai, išgalvojami pagal vizualinius, žodžių skambesio ar dar kokius nors panašumus.

Būdinga, kad morija paprastai eina su lengvu apdujimu, kokia nors obnubiliacija, o jai pasibaigus pacientą ištinka šiokia tokia amnezija. Taip pat gan būdinga, kad iki pačios morijos, o ir jai pasibaigus, pacientas gali būti visai netgi labai adekvatus ir nebukas, o ir į visokius idiotizmus nelinkęs. Tačiau morijos metu jis būna visai lyg kitokiu žmogumi, į save dažniausiai nepanašiu.

Paprastai morija išsivysto dėl pakankamai rimtų smegenų pažeidimų (paprastai kaktinių skilčių), dažniausiai dėl kokio nors smegenų auglio arba galvos traumos, labai neretai - dėl kokių nors intoksikacinių psichozių, kaip kad kylančios dėl alkoholio ar narkotikų vartojimo.

Atskiras atvejis - morijos, kylančios dėl epilepsijos. Šitokios neretai išsivysto po didžiųjų traukulinių priepuolių, gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, kartu esant ir sąmonės apdujimo požymiams. Epileptinė silpnaprotystė irgi kartais turi morijos tipo atspalvių.

Nors morija primena hebefrenijai būdingus simptomus, čia reikia skirti: pastarąjai būdingos visokios stereotipijos, echolalija, kalbinis nerišlumas, o nei vienas iš šių dalykų prie morijos nepastebimas. Taip pat yra ir skirtumai nuo kai kada prie bipolinio sutrikimo metu pastebimų būsenų, nes prie morijos sąmonės sutrikimai būna daug gilesni, o ir amnezija pasireiškia.

Morija skiriasi savo pobūdžiu ir nuo euforijos - pacientai yra labai aktyvūs, jų linksmumas užkrečiantis, jie vis kažką bando idiotiškai organizuoti, tik nelabai aišku ką, nes smegenys neveikia, tad netgi per vieną žingsnį į priekį nieko nesugeba sugalvoti.