Moleskinas

Čia pavaizduota pora klasikinių tikrų Moleskine firmos moleskinų, nuo vieno netgi ir etiketė nenuimta, tai galima ant jos perskaityti, kad tai yra Moleskine firmos moleskinas su minkštu viršeliu.

Moleskinas - tai tokia užrašų knygutė ar užrašų knyga, kuri turi daug puslapių, viršelį ir tokią gumą, kuri leidžia lengvai ir patogiai užverti tą knygą/knygutę, kad ji netyčia neatsivertų. Kažkaip dar labai labai seniai "moleskinas" pasidarė bendrinis žodis, nors nuo 1997 metų tai dar yra ir toksai itališkos firmos prekinio ženklo pavadinimas - "Moleskine". Tai ta firma gamina tokius moleskinus - užrašų knygas.

Kokiu būdu ta itališka firma 1997 metais pasidarė sau prekinį ženklą iš bendrinio žodžio - to čia nelabai galim pakomentuot, bet gal ir nėra tam reikalo.

Klasikinis moleskinas būna su pusiau minkštu viršeliu ir paprastai juodas, galiniame lape turi kokį nors voką, kuris leidžia įdėti į vidų kokių nors lapukų ar panašiai. Tačiau šiais laikais būna ir visokių kitokių užrašų knygų variantų - su kietesniais ar minkštesniais viršeliais, įvairių spalvų ir taip toliau. Lapų galima rasti ir linijuotų, ir languotų, ir taškuotų, ir tuščių.

Daugelis įsivaizduoja, kad moleskinų pavadinimas yra nuo anglų kalbos žodžių, kurie sako, kad čia yra "mole skin" - t.y., kurmio oda. Išties gi čia jokios kurmio odos nėra, o yra tik polipropilenas. Senesnių laikų moleskinai būdavo su PVC padengimu, o dar senesni, o ir brangesni šiuolaikiniai - su medžiaginiais viršeliais. O ir pats žodis "moleskin" išties reiškia tokį gana grubų ir labai tvirtą medvilninį audinį, kuris senesniais laikais būdavo naudojamas knygų ir užrašų knygų viršeliams, nes juos labai sutvirtino. Matyt nuo tokio audinio ir yra tų užrašų knygų pavadinimas. Tiesa, Moleskine knygos tokiu audiniu nebūna dengiamos, bet kai kurių kitų firmų užrašų knygų galima aptikti ir dengtų panašiu audiniu.

Senais laikais moleskino tipo užrašų knygos buvo naudojamos tokių rašytojų ir dailininkų, kaip Hemingway, Van Gogh ir Picasso. Geros tokios knygos turėdavo užapvalintus kampus, kurie dėl apvalumo nenusilankstydavo (kai nėra kampo, tai nėra kam ir nusilankstyt). Gerų knygų popierius nebūdavo labai skaisčiai baltas, o būdavo su šiokiu tokiu gelsvumu, todėl atrodydavo gražiau, o ir būdavo tvirtesnis. Čia nedaugeliui žinoma seno popieriaus savybė - jis būdavo balinamas chloru, bet chloras ėda celiuliozės gijas, todėl labai skaisčiai baltas popierius būna silpnesnis ir prastesnis. Knygos gale viduje esanti popierinė kišenė leisdavo įsidėti ir nepamesti visokių smulkių lapukų, ar laikyti ten vieną-kitą banknotą, kaip kokioje piniginėje. Tai šitie patogumai ir buvo vertinami tų garsenybių.

Pavadinimą "Moleskine" sugalvojo koksai tai Bruce Chatwin, kuris savo knygoje "The Songlines" rašė, kad kažkokias užrašų knygas pametė, o tas užrašų knygas vadino "Carnets Moleskins", ir dar skundėsi, kad jas nusipirko kur tai Paryžiuje, o ta parduotuvė, kur jis pirko, jau užsidarė ir užsilenkė ir daugiau jis neturi kur tokių gerų užrašiavkių nusipirkti. Tiesa, kiti aiškina, kad čia kažkokia buvo nerišli nuoroda į kokio tai prancūzo Lucien Jacques romaną "Carnets de moleskine". Bet čia išties net nežinom, tai ir nesiaiškinsim, tik tiek čia pasakysim, kad čia tai dar visai seni laikai buvo.

Naują brendą, pavadintą "Moleskine" išeido nedidelė Italijos knygų leidybos firma Modo&Modo, kuri sugalvojo, kad reikia kažkokio naujo produkto, skirto labai dvasingam jaunimui ir panašiai. Tai ir pavadino "Moleskine", ir žiauriai staigiai įsisuko. Niekas net negali aiškiai pasakyti, kodėl per vos kelioliką metų ta firma pasiekė šimtamilijonines apyvartas, bet čia turim pasakyti, kad iš visokių užrašų knygų Moleskine yra išties vienos iš pačių geriausių.

Dar paskui tas Moleskine firmos užrašų knygas labai pamėgo hipsteriai, tai šitie išvis brangiai už jas moka.

Vienas iš Moleskine fokusų, per kuriuos ta firma gerai sužaidė - tai pardavinėti užrašų knygas tiktai knygynuose, bet nepardavinėti kanceliarinių prekių parduotuvėse. Tai šitai stebėtinai gerai suveikė, nes visi pajuto, kad čia šitos knygos yra daug aukštesnio lygio, nei tos, kurias galima nusipirkti kanceliarinių prekių krautuvėse.

Kaip sako, senesniais laikais Moleskine knygos buvo gaminamos būtent Italijoje, bet kaip daugeliui godžių kompanijų būdinga, perkėlė visą gamybą į Kiniją, nes taip pigiau, tai galima uždirbti daugiau. Tai paskui daugelis skundėsi, kad kokybė krito nepaisant jokių firmos aiškinimų, kad atseit taip nėra ir kad atseit popierius kilo iš Kinijos, o todėl kiniškos knygos visvien geros ir taip toliau, ir panašiai. Tai kaip kiti sako, senų tikrų Italijoje gamintų Moleskine firmos moleskinų kainos turėtų būti kosTmose.