Modesto katinas

Modesto katinas - tokia katinų legenda, gyvavusi prieš porą dešimtmečių, o legenda tapęs kokiais tai gūdžiais gal 1994 metais, kai platesnė visokių stodentų ir šiaip jaunimėlio publika, kaip kad Veidrodis, susipažino su tuo katinu ir jo keliamu siaubu. Katinas buvo didelis, nors, kaip bebūtų keista, toli gražu nebuvo monstriško dydžio. Tiesiog šiaip didelis ir smarkiai gauruotas katinas. Visiškai sociopatas ir psichopatas, kiek tai galima pasakyti apie katinus.

Modestas (pavardė istorijos jau užmiršta) buvo toksai anų laikų skvoteris beigi geros dūšios hipis, susiradęs sau namus gyvenimui kažkur Rasų gatvėje. Namai buvo buvusi lenkiška vila, kuri sovietmečiu buvo paversta į kažkokį tai jaunimo klubą, kuriame buvo koksai tai dviračių sporto klubas (rūsyje) ir koksai tai alternatyvus neformalų klubas viršuje. Šiame, beje, ilgą laiką buvo įsikūrusi garsioji grupė SBS, o taip pat dar ir kažkokia tai videokasečių nuoma.

Vienok laikai keitėsi ir visi klubai subankrutavo, namas liko apleistas ir užmirštas, nors ir neatjungtas nuo elektros bei vandentiekio, tad visai tinkamas tyliai gyventi. Štai tą namą kažkaip ir aptiko Modestas, kuris tyliai įsitaisė antrame aukšte, sau pasiėmęs vieną nelabai didelį kambarį su langais, nusuktais į priešingą pusę nuo gatvės, kad niekam nekeltų klausimų, kodėl vakarais pastate šviesu.

Dar paskui namas su visu Modestu buvo perduotas JPPC, o štai tada visi su Modestu ir susidūrė. O kadangi visa chebra buvo geranoriška, tai išsyk sutarė, kad kol vyks remontai (o jie turėjo būti kapitaliniai ir ilgi, nes namas realiai buvo smarkiai supuvęs), Modestas galės ir gyventi, ir sargauti, nes visvien kažkas tą pastatą turi prižiūrėti. O jei jau prižiūri ir dabar - tai gerai, kad ir paskui prižiūrės.

Jau pirmo susitikimo metu, kai pro nerakinamas duris užėjo Valdas, jį katinas užpuolė ir apdraskė, nupešdamas gerus kuokštus plaukų nuo galvos. Sugriebęs šluotą, Valdas bandė gintis, bet katinas elgėsi kraštutinai netipiškai - nebandė kovoti su daiktu ir bandė tiesiog visu vyruko kūnu užbėgti į viršų, ant galvos, ir tada, įsilipęs ant viršugalvio, išdraskyt akis. Valdui pasisekė, nes kažkaip tą katiną spėjo pamatyti vos duris pravėręs, o ir šluota stovėjo čia pat, ir kažkaip užverti tas duris irgi pavyko.

Kiti susitikimai vykdavo lyg ir sėkmingiau - Modestas per langą susikalbėdavo su svečiais, sugaudavo katiną ir jį uždarydavo kur nors kambaryje.

Nepaisant to, tarpais incidentai kartodavosi - pvz., katinas, lyg ir pripratintas prie svečių, tiesiog prieidavo prie ko nors ir, pvz., kirsdavo nagais per džinsais apmautą koją. Nagai buvo dideli ir aštrūs, taigi, džinsuose likdavo tiesiog išplėšta skylė, duodanti visiems gerą supratimą, kad jei pasiektų koją, tie nagai išplėtštų iš kojos kokį pusę kilogramo mėsos. Turim pasakyti, kad anuomet plonų džinsų su elastanu dar nebūdavo, o būdavo tiktai tie stori, kurie belenką gali atlaikyti. Tačiau katino nagų neatlaikydavo.

Arba pvz., prieina katinas ir tiesiog apsikabinęs koją, kam nors įsikandą į aulinį batą, jį perkąsdamas kiaurai ir taip pat perkąsdamas ir pačią koją. Taip pat gerai perkąsdavo ir kedus, netgi ir storą guminį kedų padą. Taigi, pasitaikydavo atvejų, kad kam nors tiesiai per kedus katinas gerokai apkandžiodavo pėdas. Kaip koksai šuva, tik kad tykus ir todėl daug labiau netikėtas.

Žodžiu, prieina prie žmogaus mielas toksai katinas, ir ant grindų pasipila kraujai, ir viskas. Ne kartą ir ne vienam iš to jaunimėlio teko kreiptis pas daktarus, kai kuriems taip ir liko plėštinių žaizdų randai. Katinas daug aukų sukeldavo daugiausiai per tai, kad daugybė žmonių tiesiog iš principo negalėdavo patikėti, kad šitas pilkas mielas gauruotas katinas gali būti toksai žiaurus ir taip elgtis. Tiesa, tie, kurie jau būdavo matę šitokį elgesį, paskui būdavo atsargesni, nuo katino pagarbiai traukdavosi ir todėl smurto išvengdavo.

Tai turim čia pasakyti, kad katinas šitaip elgdavosi lyg žaisdamas, juokais, ne iš piktumo, o tiesiog šiaip sau. Galima buvo tą nepiktybiškumą suprasti iš to, kad šitaip apdraskydavo ar apkandžiodavo žmones, tiesiog ramiai priėjęs ar negreita ristele pribėgęs, lyg niekur nieko. Šitaip katinas elgdavosi su Modesto draugais, kuriuos laikydavo nepiktybiniais asmenimis.

Kaip treniravo tą katiną Modestas, niekas taip ir nesužinojo, nes pats Modestas viską neigė. Tačiau buvo pora labai netipiškų elgesio paternų, kurie visiškai nebūdingi normaliems katinams, netgi labai piktiems. Tie paternai pasimatydavo, kai katinas užsiimdavo realia, rimta agresija.

Pirmas katino gebėjimas buvo jo atakos trajektorija - kai puldavo svetimus, t.y., su realia agresija, jis tą darydavo, greitai artėdamas zigzagais, vos priartėjęs per kojos spyrio nuotolį, jis šokdavo į šoną, versdamasis ir taip išvengdamas galimo spyrio ar smūgio šluota, ir kartu atsidurdavo iš šono žmogui, kuris šitaip gaudavosi visiškai beginklis. Paskui, skirtingai nuo įprastų agresyvių katinų, ne bandydavo koją kandžioti ir draskyti, o staigiai šokdavo žmogui ant galvos, taikydamasis užsilipti ant viršugalvio, kad galėtų nagais pasiekti akis.

Beje, ant galvos bando užšokti ir nagais akis išdrastkyti visokie medžiojantys vilpišiai, kurie kartais susimedžioja dešimteriopai už save sunkesnes stirnas. Tik kad savo išvaizda Modesto katinas anei kiek nepriminė vilpišio, o ir buvo už vilpišius mažesnis.

Modesto katinas ir vagys

Iliustratyvi buvo viena istorija, kai kažkokie vagys nutarį apvogti Modesto skvotą. Šis gerai įkaušęs nuo kokio tai alaus ar kitų malonių gėrimų, visiškai kietai miegojo, tad vagys pro nerakinamas duris įslinko, užlipo laiptais viršun, susikrovė į krepšius visus bent kažko vertus Modesto daiktus, kaip kad magnetofoną, kasetes, netgi drabužius ir panašiai. Paskui matyt nutarė patikrinti, kas yra kituose kambariuose. Ir atidarė tą kambarį, kuriame buvo uždarytas Modesto katinas.

Modestas pabudo nuo klaikaus triukšmo, daužymosi ir rėkimo, suprato tik kad kažkas buvo įsilaužęs. Kadangi namo koridoriuje ir laiptinėje nebuvo jokių lempučių, buvo neaišku, kas tenai įvyko. Aišku buvo tik tiek, kad matomai tame sudalyvavo katinas, nes šiojo kambario durys buvo atidarytos, o patsai katinėlis kažkur dingęs (atsirado katinas kitą rytą).

Kai prašvito, pasimatė detalės - išmėtyti daiktai, numestos tašės su Modesto daiktais, kuriuos bandė išsinešti vagys. Visgi geriausiai atrodė laiptai - visos grindys buvo nušlakstytos kraujo upeliais, ant sienų buvo kruvinų delnų atspaudai, mėtėsi kuokštai kruvinų plaukų ir kažkokių drabužių skiautės. Ten pat ant laiptų mėtėsi pamesti kažkieno (bet ne Modesto) kruvini ir sudraskyti kedai (pusantros poros, kur dingo dar vienas kedas - neaišku) ir pusė vieno žmogaus rankos piršto.

Sprendžiant iš visko, katinas prigavo vagis dar koridoriuje antrame aukšte, šie, nesuprasdami kas vyksta, puolė lauk, tačiau tuo metu, kai lipo laiptais, katinas įsisiautėjo tiek, kad maža nepasirodė. Atrodo, kad du vagys užstrigo laiptinėje, nesugebėdami atdaryti durų ir tuo pat metu visiškai nerišliai bandydami gintis nuo kažko, ko patys nesuprato. Kaip ir kodėl vagys prarado batus - irgi neaišku.

Kadangi joksai turtas nedingo, o pats jis gyveno nelabai legaliai, o ir vagys niekam nesiskundė, tai į policiją Modestas niekam nepranešė. Tik laiptinėje ilgai ilgai dar matėsi didelės kraujų dėmės - ir ant laiptų, ir ant sienų. Taigi, jei kas ir būtų abejojęs Modesto pasakojimu, pamatęs tas rudas sukrešėjusio kraujo dėmes, abejoti nustodavo. Kur Modestas dėjo piršto galą, istorija nutyli. Bent jau mes tikimės, kad neatidavė to piršto katinui suėsti, o kaip nors pagarbiai palaidojo namo kieme.