Minčių skambesys

Minčių skambesys arba skambančios mintys - pereinamasis simptomas, rodantis, kad greitai jau bus ir balsai galvoje. Taip pat pirmas simptomas, pranašaujantis, kad prasideda kokia nors parafrenija ar dar kažkas panašaus. Dažnai būna kartu su kliedesine nuotaika, minčių nutrūkimais ir kitais efektais. Ilgainiui minčių skambesys neretai transformuojasi į minčių aidą.

Visas minčių skambėjimo fenomenas yra labai paprastas: mintys, kurias pacientas galvoja, skamba jo galvoje - panašiai kaip būtų ištariamos. Kitaip tariant, mąsto žmogus kažką ar mintyse su savimi kalba, o visas tas mąstymas ar vidinis dialogas skamba taip, lyg tai būtų balsu ištariama.

Minčių skambėjimas gali būti įvairaus stiprumo - pradedant tokiu, kad mintys tiesiog turi lyg ir kažkokį akustinio pobūdžio atspalvį, kur žmogus lyg ir kažkiek blankiai save patį mąstantį girdi ir baigiant tokiu skambesiu, kuris su aidu ir reverberacija. Sunkesniais atvejais vidujai girdimas minčių triukšmas perauga į tokį, kad pacientui darosi sunku išgirsti, kas vyksta aplinkui, nes galvoje jo paties mintys pernelyg garsios.

Kažkuriame etape minčių skambėjimas įgauna naujų bruožų - pacientui kyla įtarimai, kad visą tą triukšmą gali girdėti ir kažkas kitas, negana to, kai kurios mintys skamba, o kažkurios kitos neskamba, plius dar atsiranda minčių nutrūkimai, o paskui - ir kažkokios savaiminės mintys, kurios pacientui visai neatrodo kaip savos. Tuo metu prasideda kliedesiai apie tai, kad kažkas čia pacientui transliuoja į galvą kažką.

Galutiniame etape minčių skambesys transformuojasi į pseudohaliucinacijas - mintys ima skambėti kaip svetimos, pirmiausiai kaip minčių aidai, o paskui ir kaip kažkieno kito ištariami balsai galvoje, skambantys lyg svetimi pranešimai ar kažkieno ten pokalbiai. Dar vėliau balsai iš galvos gali persikelti į išorę, susilieti su klausos iliuzijomis ir pacientas tada jau visai praranda orientaciją.