Tioproperazinas

Tioproperazinas, dar žinomas kaip mažeptilas, mažeptilis ar majeptil - senas, dabar jau beveik nebenaudojamas vaistas - neuroleptikas, kuris savo laiku buvo vienas iš efektingesnių baudžiamosios psichiatrijos įrankių, mat labai staigiai sukeldavo tokią ūminę diskineziją su tokio didumo spazmais ir kitais klaikumais, kaip niekas kitas.

Šiuo metu normalioje psichiatrijoje mažeptilis beveik nenaudojamas, nors kaip gandai sako, vis da pasitaiko, kad kas nors iš senų Snežnevskio laikų veikėjų kam nors iš pacientų prirašo - matomai, grynai iš sadistinių paskatų.

Tioproperazino arba mažeptilo istorija

Tioproperazinas buvo sintezuotas apie 1960 metus, kai jau buvo žinomas aminazinas ir triftazinas, bet visokios farmacijos kompanijos labai ieškojo naujų, galingesnių preparatų. Bet bandyti tūkstančius preparatų ant žmonių nebuvo įmanoma, o ant gyvūnų - būdavo neaišku, ar veikia. Tai kažkas iš tyrėjų išvedė teoriją tada, kad visi ekstrapiramidiniai reiškiniai, tokie kaip visokia drebligė, neramios kojos, akatizija, distonija ir bendrai įvairiarūšė diskinezija - tai požymis, kad preparatas veikia.

Tai šitokiu atrankos būdu iš milžiniško kiekio visokių junginių tie tyrėjai atrinko tokį, kuris net nuo visai mažų dozių žiurkėms sukeldavo spazmus, visokius traukulius, persikreipimus ir panašiai, taip kad tie gyvūnai tik griuvinėdavo ir net paeiti negalėdavo, neretai jiems netgi galųnės isinarindavo, kai kada ir lūždavo.

Nors ir keista, tas tioproperazinas išties nors ir labiausiai iš visų darė tokias nesąmones, išties paaiškėjo kad yra ir stipriausias antipsichotinis preparatas, daugybę kartų lenkiantis aminaziną, nes ligonius priglušindavo taip, kad jie nustodavo suvokti, kur išvis yra ir ką daro, bet kartu jiems baigdavosi ir visokios haliucinacijos ar šiaip kokios nors psichozės.

Oficialiai pagal sovietinę psichiatriją mažeptilis yra tinkamas tiems atvejams, kai psichozės yra atsparios kitiems neuroleptikams. Tai jei kiti neveikia, tai tada jau ir skiriamas tas mažeptilis.

Esminiai mažeptilio poveikio skirtumai: veikia kaip stiprus antipsichotikas, tačiau kartu labai stipriai sužadina pacientus. Pacientai būna tuo pat metu ir apduję, ir labai aktyvūs, nenusėdi vietoje, juda, vaikšto, svyruoja, mosikuoja ir kitaip linksmina ligoninės personalą. Itin linksmina tai, kad nuo kiekvieno judesio pacientą ištinka neišvengiami spazmai ir skausmai, tad negalėdami nustoti judėti, pacientai vis patys kankina ir kankina save pačius. Kartu pacientams nuo mažeptilio kyla labai stiprus nerimas, panikos priepuoliai, beviltiškumo jausmas, depresija, o kai tai susideda su visais spazmų sukeliamais skausmais - viskas gali pasiekti ir paralyžiaus stadiją.

Be viso kito, pacientams nuo mažeptilio itin neretai išsivysto ir piktybinis neuroleptinis sindromas, bet tai išties išsigalvojimai, nes tokios ligos išvis nėra, o būna tiktai febrilinė šizofrenija, taip kad neišsigąskite, nes jei pacientas numirė, tai jis pats čia susirgo.

Netgi jei komplikacijų nebūna, per metus-du vartojimo nuo tioproperazino lengvai išsivysto vėlyvoji diskinezija, tad pacientai irgi gaunasi tinkamai paveikti ir daugiau visuomenei nebetrukdo, o iš tolo visiems matosi kaip nenormalūs ir nepagydomi.

Šiais moderniais laikais, kai visokie humanistai aiškina, kad tioproperazino ir panašių vaistų naudojimas yra antihumaniškas, nežmogiškas ir atitinka kankinimų apibrėžimus, tenka jo atsisakyti. Taip psichiatrija praranda galimybes naudoti mažeptilio sukeltą ūminę diskineziją, kaip gydymo būdą. Todėl vietoje tioproperazino tokiais atvejais rekomenduojame naudoti klozapiną, kuris šiam tikslui yra visai neblogas pakaitalas, nors jį kažkodėl irgi nori uždrausti.

Senais laikais mažeptilis buvo imtas plačiai naudoti kalėjimo tipo psichiatrinėse ligoninėse, nes buvo duag geresnis, čia jau matėme dėl ko.

Ambulatorinė eutanazinė terapija

O dar, kai kurie psichiatrai, dirbą Serbskio institute, žinojo labai gerą mažeptilio savybę, skirtą disidentų gydymui: pradžioje, pakolei ligoninėje, prirašyti daug aminazino, kol tolerancija pasieks tokį lygį, kad be jo pacientas negalėtų apsieiti. O tada jau pervesti pacientą prie mažeptilio ir paleisti namo.

Reikalas buvo toks, kad dėl labai stiprių depresinių efektų, sukeliamo beviltiškumo jausmo, nerimo, panikos priepuolių ir kartu labai stiprių skausmų, pacientai pereidavo į suicidus, tad keliasdešimt procentų nusižudydavo jau po pirmo tokio kurso pakeitimo. Kadangi savižudybė įvykdavo ne gydymo įstaigoje, o pas pacientą namie, tai ligoninė, aišku, dėl to būdavo nekalta. O kadangi to mažeptilio išvengti pacientas negalėdavo (o ir netgi nežinodavo apie tai, kodėl reiktų vengti), tai suicidai būdavo sukeliami gana neblogai.

Tuo atveju, jei pacientui suicidas nekildavo, galima būdavo kartoti tokį gydymą pakartotinai.

Kiti tioproperazino pavadinimai

Dar šis vaistukas žinomas ir kitais pavadinimais:

• Thioproperazine
• Thioproperazinum
• Thioperazine
• Tioproperazin
• Sulfenazin
• Majeptil
• Mazeptil
• Majeptyl
• Cephalin
• Vontil