Lietuvos liberalų sąjunga

Lietuvos liberalų sąjunga - tai ta, nuo kurios prasidėjo įvairiarūšiai liberalai beigi liberolai, ir kur jau nebesigauna atskirti vienų nuo kitų, nes labai jau kažkaip persimaišę. Istorinė partija, kuri seniai nebeegzistuoja, tačiau savo didingais bardakais beigi nesąmonėmis davė pradžią daugybei kitų partijų, partijėlių bei visokių ten lyderių. Kai kurie gal ir geri buvo, o kai kurie netgi ir apkaltas vėliau gavo.

Lietuvos liberalų sąjunga ilgai ir smarkiai skilinėjo į didesnius ir mažesnius gabalus, o paskui vis atsikurdinėjo kitais pavadinimais, ir vėl skildinėjo, vis išlaikydama pačią esminę liberalizmo idėją - būti liberaliems sau patiems, savo pažiūroms ir savo daromoms nesąmonėms.

Liberalų sąjunga susikūrė 1991 metais, o išsibaigė 2003, kai jau visai subyrėjusios ir į šiukšlyną pavirtusios partijos likučiai susijungė su kažkokia Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga bei Lietuvos centro sąjunga. Taip gavosi naujas darinys, kuris vis dar pusiau gyvas - Liberalų ir centro sąjunga.

Liberalų sąjungos pradžia, 1990-1992

Prasidėjo visa šita liberalų partija dar apie 1990 metus, kai susikūrė kažkoksai liberalų kongresas ir liberalų sąjunga, nauja partija, kurios vadu tapo Vytautas Radžvilas. Vienok šis neturėjo vietos 1990 Aukščiausioje Taryboje, o vietą turėjo kiti, kurie prisijungė prie partijos. Vienok partija buvo liberali, tai darė ką norėjo ir deputatai į partijos reikalus nesigilino, nes ir taip buvo visiems gerai.

Tai pirmieji deputatai iš tos Aukščiausiosios Tarybos buvo tokie Kęstutis Glaveckas, Vytautas Kvietkauskas, Bronislovas Lubys, Rimvydas Valatka, Eduardas Vilkas, Algirdas Kumža, Arvydas Kostas Leščinskas, Donatas Morkūnas, Virginijus Pikturna ir Jonas Tamulis. Tai dalis gal ir dabar žinomi, o dalis buvo užmiršti.

Vienok rinkimai liberalų sąjungai nepasisekė, ir 1992 jie tegavo špygą ir daugiau jau frakcijos Seime nebebuvo. Tai suvokęs, kad perspektyvų čia nebebėra, iš vadų pasitraukė, o paskui ir visai kažkur prapuolė Vytautas Radžvilas, o paskui anas dar ir tapo aršiu antiliberalu. Bet tai jau vėlesni buvo laikai.

Liberalų sąjungos vegetavimas 1993-1998

Paskui kurį laiką šita liberalų partija kankinosi kančiomis ir bandė vaizduoti, kad gal ir išgyvens, tačiau išgyventi nesitikėjo. 1993 metais partija pradėjo ieškoti finansavimo, finansavimo nerado, tai pradėjo ieškoti variantų, kaip susijungti su Lietuvos centro sąjunga. Nes juk liberalai yra liberalūs viskam, taip kad krypties neturi, o centristai visada irgi be krypties, taip kad pažiūros puikiai sutampa ir susiderina.

Partijai pavegetavus, 1996 partijos vadu buvo išrinktas Eugenijus Gentvilas, o paskui į Seimą per rinkimus pakliuvo dar ir tokie Kęstutis Trapikas, Alvydas Medalinskas ir Virginijus Martiškauskas. Vienok šita nedidelė sėkmė ilgai nesitęsė, nes Virginijus Martišauskas ir Kęstutis Trapikas surado sau geresnę vietą pas jau minėtus centristus, nes taip gi geriau.

Paskui tęsėsi nerišlus partijos vegetavimas, visokie ten savivaldybių rinkimai, bet partija kaip buvo tokia puspartijė, taip ir toliau liko.

Kol vieną dieną... Kol vieną dieną konservatorius Rolandas Paksas nesusipyko su kitais konservatoriais.

Rolandas Paksas, Liberalų sąjungos iškilimas 1999-2000

Taigi, vieną dieną Rolandas Paksas susipyko su Tėvynės Sąjunga, kurioje buvo ir su būreliu artimiausių aktyvistų prisijungė prie Liberalų sąjungos. Pakso grupė buvo tokia didelė, kad teko perrinkinėti visą Liberalų sąjungą, nes šioji iš esmės tapo daugiau nauja partija, nei sena.

Taigi, tokiu būdu Rolandas Paksas tapo Liberalų sąjungos pirmininku, o Eugenijus Gentvilas - Pakso pavaduotoju. Kitais pavaduotojais tapo Dalia Kutraitė, Artūras Zuokas ir Alvydas Medalinskas. Štai čia ir prasidėjo partijos sėkmių ruožas - pirma prisirinko savivaldybių mandatų, o paskui per 2000 Seimo rinkimus gavo išvis 33 mandatus, kas buvo labai labai daug.

Tada jau Paksas sudarė sutartį su Naująja sąjunga (socialliberalais), Lietuvos centro sąjunga, Moderniųjų krikščionių demokratų sąjunga ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, taip sudarė ir vyriausybę, o patį Rolandą Paksą paskyrė premjeru.

Liberalų sąjunga gavo krūvą gerų postų - Linas Linkevičius - tapo krašto apsaugos ministru, Gintautas Kėvišas - kultūros ministru, Henrikas Žukauskas - aplinkos ministru, Jonas Lionginas finansų ministru, Eugenijus Maldeikis - ūkio ministru, Gintaras Striaukas - susisiekimo ministru, o Gintautas Bartkus - tapo teisingumo ministru. Žodžiu, krūva visokių postų.

Vienok 2001 kažkas tenai nepasidalino kažko, Naujoji sąjunga (socialliberalai) išėjo iš koalicijos ir Rolandas Paksas turėjo atsistatydinti, tai tą ir padarė, skelbdamas, kad čia viskas yra dėl to, kad Mažeikių nafta kažkur netinkamai parduodama ar tai neparduodama ir panašiai. Kodėl jis tenai taip skandalino ir darė spektaklius dėl Mažeikių naftos, taip ir liko didele paslaptimi, dėl kurios paskui buvo kalbų, kad kažkokių turėjo jisai tam tikrų priežasčių, kurios jam buvo svarbios, o kitiems - nežinomos, nes nereikėjo kitiems apie jas žinoti.

Tai baigėsi tuo, kad Naujoji sąjunga liberalus išmetė per bortą, susitarė su LSDP ir tada Valdas Adamkus, kuris tuo metu buvo prezidentas ministru pirmininku paskyrė Algirdui Mykolui Brazauskui, nes naujoji dauguma išsirinko sau Brazauską.

Pakso kritimas iš Liberalų sąjungos 2001-2002

Taigi, visa istorija baigėsi tuo, kad per kažkokius neaiškius Rolando Pakso cirkus visa Liberalų sąjunga liko opozicijoje prie suskilusios geldos, o ne prie valdžios. Tai jau po mėnesio liberalų sąjunga susiorganizavo ir susirengė sau balsavimą, per kurį pareiškė nepasitikėjimą ir nutarė išmesti Rolandą Paksą velniop, nes nu kur matyta, kad šitaip dėl kažkokių ten dalykų valdžią prarast.

Tai Rolandas Paksas atsistatydino, į jo vietą vėl buvo išrinktas Eugenijus Gentvilas, o užtat atsirado rinkinys naujų pavaduotojų - be vis dar išlikusio Pakso, atsirado Gintaras Steponavičius, jau tuo metu Vilniaus meru tapęs Artūras Zuokas ir dar anoksai Klemensas Rimšelis, o dar vėliau valdžion išlipo ir vėliau daug kur pagarsėjęs Eligijus Masiulis.

Vienok Paksui valdžią partijoje prarasti nepatiko, tai jis nutarė, kad reikia imtis iniciatyvos, susibūrė naują grupę ir su ta išstojo iš partijos. Kartu su Rolandu Paksu išėjo ir tokie puikūs klasikiniai liberalai, kaip Eugenijus Maldeikis, Dalia Kutraitė-Giedraitienė, Jonas Lionginas, Dailis Alfonsas Barakauskas, Egidijus Skarbalius, Jūratė Juozaitienė, Vladas Žalnerauskas, Henrikas Žukauskas, Juozas Raistenskis ir Vytautas Lapėnas, kurie buvo Seimo nariai liberalų frakcijoje.

Liberalų sąjungos užsidarymas

Taigi, 2002 metais Liberalų sąjungos frakcijos seniūnu Seime tapo toksai Eligijus Masiulis. O gana greitai Eugenijus Gentvilas tapo Liberalų sąjungos kandidatu į prezidentus. Jo pirmuoju pavaduotoju vietoje Pakso tapo Artūras Zuokas, o dar vienu pavaduotoju - koksai tai Arvydas Salda.

Kartu prasidėjo aktyvi veikla, kad reikia sujungti Liberalų sąjungą su Lietuvos centro sąjunga, o prie tos minties dar prisijungė kokie tai Modernieji krikščionys demokratai.

Šito sprendimo dėka 2003 metais Lietuvos liberalų sąjunga nustojo egzistuoti, o pradėjo egzistuoti tokia Liberalų ir centro sąjunga. O kiek tas sprendimas buvo nuostabiai sėkmingas, parodė vėlesnė istorijos eiga, kai jau 2005 tie patys Liberalų sąjungos vadai atskilo ir sukūrė savo partiją vėl - tai jau buvo Liberalų sąjūdis, kurio pagrindinė dalis ir buvo tie patys ankstesni liberalų sąjungos nariai.

Vienok ir naujoji partija - Lietuvos liberalų sąjūdis nepasižymėjo dideliais skirtumais, tad irgi pratęsė tokį patį nesąmoningą ir bekryptį egzistavimą.