Liaudies namai

Nelabai matosi didžiulis užrašas "Liaudies namai", bet būtent toksai užrašas ir yra ant to namo. Namo eklektinis stilių kratinys buvo pati didžiausia šio pastato vertybė, nes panašių tokio eklektiško lygmens pastatų daugiau Lietuvoje nebuvo.

Liaudies namai - ne iki galo aiškios paskirties pastatas, kuris buvo bene ryškiausias per visą Lietuvą eklektikos pavyzdys, galima tarti, kad netgi tikras eklektikos šedevras, nes tokio pastato daugiau nebebuvo nei iki tol, nei po to. Pastatas buvo Gertrūdos gatvėje, anksčiau dar vadintoje Lukšio gatve - namo numeris buvo 15.

Kaip ir būdinga eklektikai, dominuojantį stilių įvardinti čia sunku, tačiau visgi pastebimi gana ryškūs rusiško neobizantizmo bruožai, permaišyti su neoklasicizmo požymiais apatiniame aukšte bei neorenesansiniu frontonu, ant kurio dar užkeltas ampyrinio tipo antstatas su neobarokinėmis baliustradomis ir neobarokiniais stogais, kurie vėlgi dar užpuošti rusiško tipo ampyriniu mažu bokšteliu. Šoniniai sparnai (nuotraukose matomi tik pakraščiusoe esantys ruoželiai) buvo padaryti savaip eklektišku neogotikiniu stiliumi su to pat rusiško pseudobizantinio stiliaus elementais. O dar prie viso šito prikabinta fasado puošyba, artimesnė jau įpratam modernui. Taigi, Liaudies namai buvo toksai sunkiai užmirštamas statinys. Galime spėti, kad spalviniai sprendimai irgi turėjo būti darantys įspūdį.

Nuo 1927 metų Liaudies namuose buvo įkurtas kažkoksai priešalkoholinis muziejus, kuriame matomai buvo pasakojama apie alkoholizmą beigi alkoholio žalą, kaip galime spėti.

Dalinai nugriautas pastatas, praradęs vieną iš išskirtiniausių savo dalių - tą keistą nenormalų bokštą, kuris visiems darė tokį stiprų įspūdį. Bet netgi ir be bokšto, pastatas visvien ryškiai eklektiškas ir keistas. Nuotraukoje matosi, kad pastatas išties didesnis, o bokštas tėra jo kampinė dalis.

Patsai gi Liaudies muziejaus pastatas buvo suprojektuotas dar 1898 metais, o pastatytas labai greitai, maždaug per metus, užbaigtas apie 1899. Vėliau, kadangi matyt daugeliui nepatiko, tai prisidengiant Lukšio gatvės platinimu, buvo nugriautas bokštas ir dalis statinio. Paskui, kai užėjo sovietinė okupacija, kažkodėl pastatas išvis staigiai buvo nugriautas, taip kad jau 1940 metais didžiosios jo dalies nebeliko, o vienas iš namo sparnų, kuris buvo kieme, buvo perstatytas taip, kad gavosi tiesiog atskiras namas, Gertrūdos 31. Didžioji dalis likusių Liaudies namų buvo galutinai nugriauta 1947 metais.

Neabejotina, kad Liaudies namai buvo vienas iš keisčiausių ir įdomiausių Kauno statinių, kuris matyt daugeliui savo eklektiška išvaizda labai gadino nervus, tačiau kartu buvo ir keistas, įdomus ir labai savitas, išsiskiriantis iš visokios kitokios architektūros.