Lavonų nuodai

Lavonų nuodai (lotynų kalba - venenum cadavericum) - bendrinis pavadinimas įvairiausiems toksiškiems junginiams, kurie išsiskiria lavonų irimo metu, kai šieji visaip pūva. Tuo metu susidarę junginiai gali būti pakankamai toksiški, kad jų paragavę žmonės nusinuodytų.

Su lavonų nuodais siejamas bakterinių toksinių atradimas maždaug apie XVIIIa., nes būtent tiriant lavonų irimo metu susidarančias medžiagas, buvo atrasta, kad kai kurių junginių toksiškumas gali būti toksai didelis, kad galėtų apsargdinti ar mirtinai nunuodyti žmones, nors pačių nuodų kiekis būtų mikroskopinis, neatrandamas to meto mokslo priemonėmis.

Vėlesniais laikais tiriant įvairius lavonus, būdavo atrandama įvairių junginių, kurie toksiški, tačiau bendrai iš lavonų gaunami ekstraktai pasižymėdavo neprognozuojamu nuodingumu - nuo praktiškai nulinio toksiškumo, kur laboratoriniai gyvūnai tiesiog nereaguodavo, iki tokio didelio toksiškumo, kur nepaisant atsargumo priemonių, netyčia apsinuodydavo netgi ir patys eksperimentatoriai.

Vėliau buvo išskirta daug labai skirtingų junginių, kurie susidaro lavonų puvimo metu - pvz., aukštesnieji aminai, kaip kad kadaverinas, putrescinas, neurinas, trimetilaminas ir panašūs, turintys labai šleikštų smirdantį kvapą, sukeliantys pykinimą ir vėmimą, o prie didelių dozių - ir apsinuodijimus. Tiesa, nuodingumas čia buvo prastas - žmogui nunuodyti - nuo pusės iki kelių gramų, kai nuo tų kelių gramų smarvės būdavo tiek, kad eksperimentatoriai apsivemdavo.

Beje, daug kur pasitaikantys nuodingumo lyginimai pagal toksiškumą žiurkėms šiuo atveju yra nepaprastai klaidingi, nes žiurkių atsparumas tokiems junginiams yra nesulyginamai didesnės (jos yra biologiškai prisitaikiusios ėsti visokius puvėkus). Taigi, jei kur nors Vikipedijoje perskaitysit, kad kadaverino LD yra apie 2g/kg, todėl žmogui nunuodyt esą reiktų daugiau kaip 100 gramų šio junginio, tai žinokit, kad čia vikipedikų kliedesiai. Žmonės šiems junginiams yra dešimtis ar šimtus kartų jautresni.

Vėliau buvo atrasti ir bakteriniai toksinai, iš kurių nuodingiausias buvo mėsoje besidauginančių botulizmo bakterijų išskiriamas BTA. Pastarojo nuodingumas buvo toksai didelis, kad realiai neaptinkamai menkos dozės ir sukeldavo mirtinus nunuodijimus.

Dar vėliau buvo atrasta, kad įvairių lavonuose susikuriančių toksinų, kurie sukelia susirgimus ar mirtį, yra dešimtys ar šimtai, jų kombinacijos gali būti pačios įvairiausios, o bendra tik tai, kad tie visi junginiai susidaro bakterijoms dauginantis lavonuose.