Laižyk man šikną

"Laižyk man šikną" (vok. Leck mich im Arsch) - vienas iš žinomesnių Mocarto kanonų, sukurtas Vienoje, 1782 metais. Pagal aną reik iškilmingai dainuoti vokiškai "Laižyk man šikną, laižyk man šikną". Po Mocarto mirties jo našlė šitą kūrinį pardavė kažkokiam leidėjui, katras perrašė tekstą į "Būkim laimingi, būkim laimingi", tad greitai šioji dainelė išpopuliarėjo ir tapo tuometinių vokiškų studentų hitu. O dar kartą tapo hitu, kai kažkas atrado originalų Mocarto rašytą tekstą.

Kūrinys turi būti natūraliai dainuojamas 6 balsais ir skamba labai dvasingai, kad nežinodamas apie ką, ir nesuprastum išvis.

Ir čia nereikia būti Šubertu, kad suprastum, kas čia suportitūruota, nors paveiksliuką tai tik dėl grožio išties čia įdėjom, nes išties tai jis visai ne į temą čionai

O štai kaip apie tą reikalą pasakoja vokiečiai savo absurdiškai drastiška vokiečių kalba:

Leck mich im Arsch ist ein sechstimmiger Kanon von Wolfgang Amadeus Mozart. Seine Entstehung lässt sich auf das Jahr 1782 datieren. Zu Lebzeiten des Komponisten blieb das Werk ungedruckt, erst seine Witwe Constanze Mozart überließ es dem Leipziger Verlag Breitkopf & Härtel zur Publikation. Dort wurde allerdings die erste Zeile des Textes in „Lasst froh uns sein" abgeändert.

Na ką mes čia galim pasakyti apie tai - Mocartas irgi buvo žmogus. Dar galim prisiminti, kad veik dviem šimtmečiais vėliau Hendriksas irgi buvo sukūręs panašų kūrinį, katrą pavadino "Pisau tave į šikną".