Kung fu

Kung fu - bendras pavadinimas daugumai kovos menų, kurie tik yra kilę iš Kinijos ar netgi ir kitų aplinkinių šalių. Labiausiai išpopuliarino įvairius Kung fu stilius visokie filmai, ypačiai Bruce Lee, o vėliau - Jackie Chan. Savo pirmomis šaknimis visokie Kung fu yra kilę iš indiškų kovos menų, tačiau taip pasikeitę, kad jau sunkokai atsekami.

Kadangi Kinija yra labai didelė, o visokių regionų ten gyvas galas, tai ir kovos menų stilių tenai yra prisidarę tiek, kad jų iki šiolei dar niekam nepavyko normaliai suklasifikuoti. Kelios pagrindinės klasifikacijos skirsto stilius į šiaurinius ir pietinius, o taip pat į susietus su Šaolinio (Shaolin) vienuolynu ir su Udano (Wutang arba Wudang) vienuolynu, tarp kurių šimtus metų buvo arši konkurencija ir dėl skirtingų religijų, ir dėl kokių papuola kitų paskatų.

Udano ir Šaolinio vienuolynų stiliai

Wutang (arba Wu Tang, arba Wudang, dar neretai vadinamas kaip Udanas) vienuolynas buvo daosistinis, tuo tarpu Šaolinis arba Šaolinas - budistinis, tad skyrėsi netgi ir moralė - supratimas, kas gali būti leistina kovoje, o kas neleistina.

Priešprieša tarp Šaolinio ir Udano vienuolynų siekė dar viduramžius, pereidavo ir į visokias politines kovas, kai kuriais periodais buvo, kai kurį nors vienuolyną su visais filialais imdavo daužyti ir Kinijos valdžia. Kadangi neretai viskas pasibaigdavo realiomis masinėmis skerdynėmis, po kurių likdavo tik vienuolių lavonų krūvos, tai aišku, kad tie vienuolynai išsaugojo daug piktumo vieni ant kitų, o taip pat liko ir begalės tarpusavio kovų istorijų. Kiniškame supratime visi kovos menai susiveda į tuos du centrus, kur vieni paprastai būna blogiečiai - dažniau tokiais vaizduojami Udano atstovai, o kiti būna geriečiai - Šaolinio atstovai.

Didžiulė dalis kiniškų kung fu filmų yra būtent apie tai, kaip tarpusavy mušasi geriečiai iš Šaolinio su blogiečiais iš Udano, kur Šaolinio vienuoliai ar su jais susiję veikėjai yra tokie paprasti darbštūs bachūriukai, apsirengę kažkuo panašiu į aptemptus senovinius treningus, o tuo tarpu Udano atstovai - tai visokie pinigais pertekę ir magiją įvaldę amoralūs galvažudžiai, apsirengę plėvesuojančiomis baltomis suknelėmis.

Šitą kiniškuose filmuose visur matomą priešpriešą dabar pralenkia gal tik priešprieša tarp visų kung fu stilių bendrai iš vienos pusės ir japonišku karate iš kitos pusės, kur visi tie karatekos vaizduojami kaip išimtiniai blogiečiai. Na, dar paskutiniu metu atsiranda ir dar baisesnių europiečių, kurie kartais rodomi dar baisiau už kitus, bet kinų suvokime tie europiečiai kažkodėl savo kovojimu dažnai būna panašūs į keistai modifikuotus Udano atstovų variantus, pvz., apsirengusius kaip kunigai, tačiau su papildomais atributais - nežmoniškai stiprūs ir brutualūs.

Šaolinio ir Udano kryptis atstovaujantys kovotojai vieni nuo kitų dažniausiai nesunkiai atskiriami.

Šaolinio veikėjai nešioja tokius drabužius, kurie kiek labiau primena treningus, ir dar ir su visokiomis didelėmis aptemptomis kojinėmis ir raišteliais iki kelių, bene labiausiai mėgsta oranžinę spalvą. Šaolinio atstovai dažniausiai būna nusiskutę plikai ar tiesiog savaime nuplikę, nes tai įprasta budistams.

Udano veikėjai nešioja laisvesnius drabužius, plačiomis maskatuojančiomis rankovėmis ir kelnių klešnėmis, mėgsta baltą spalvą. Paprastai jie turi ilgus ilgus plaukus ir kokius nors išskiritinio turtingumo atributus, pvz., auksinius papuošalus, žiedus ir panašiai. Kitą vertus, variantų būna įvairių, tad šita klasifikacija yra tik labai sąlyginė.

Paprastai su Šaolinio vienuolynu siejamas kraštutinai nuoseklus ir sunkus fizinis parengimas, kartais išeinantis už bet kokio proto ribų ir duodantis kovotojams ne tiek naudos, kiek sužalojimų. Šaolinio stiliai visada akcentuoja kraštutinę jėgą, šoklumą, vikrumą ir agresiją. Taigi, jei kokiame nors filme rodomas klaikiai sekinantis ir absurdiškai kankinantis fizinis rengimas - tai paprastai bus koks nors Šaolinio stilius.

Udano stiliai paprastai akcentuoja švelnumą, gebėjimą išsisukti, preciziškus smūgius, kūno balansą, sveikatą ir visokias kartais pusiau magines, o kartais ir visai magines jėgas, kaip kad qi. Vienas iš žinomiausių su Udano vienuolynu siejamų stilių - tai Tai či, iš kurio mėgėjų šiais laikais neretai daroma labai daug patyčių, kaip iš bulšido. Vienok klasikinis Tai či patyčių tikrai nevertas, nes turi belenkiek puikiausių būdų kaulų laužymui ir žmonių užmušinėjimui, naudojant minimalios jėgos priemones.

...To be continued