Krišnaitai

Krišnaitai - taigi aišku, tokia sekta, tiktai geranoriška, nes daug dainuoja, šoka, o dar gatvėse ir saldainius žmonėms dalina, ir šiaip tai visai geri žmonės. Kas kad kartais pašneka apie kokius nors pasaulinius sąmokslus ir kitokias teorijas, bet visvien gi linksmi ir juokingi.

Kaip tai krišnaitai Lietuvoje atsirado pačioje sovietmečio pabaigoje, kai kažkas atvežė prastai išverstą Bhagavad Gita knygą, kur buvo rašoma apie tai, kad Krišna yra visoks didis ir panašiai, o ta knyga buvo išspausdinta keliomis kalbomis - berods angliškai, sanskritu ir lietuviškai. Tiesa, į lietuvių kalbą versta aiškiai prastai, iš anglų kalbos.

Tai taip ir atsirado pirmieji krišnaitai, kurie vėliau įsikūrė kažkur palei Kauno gatvę Vilniuje, atskirame name, iš kurio ir kursuoja kasdien savo eitynėmis per miesto centrą, dainuodami, mušdami būgnelius ir taip visus džiugindami.

Krišnaitų, atrodo, tėra tiktai Vilniuje, kitur gi jei ir yra, tai vis dar slapstosi. Tai šiuo dalyku Vilnius labai stebina iš kitų vietų atvykusius kaimiečius, nesvarbu, ar tie būtų iš kokio Kauno, ar iš dar atokesnių vietovių. Tuo tarpu vilniečiams tai patinka, daugelis mojuoja, šypsosi ir sveikinasi, nes visada smagu sutikti krišnaitų eiseną.

Dažnas vilnietis turi ir prietarą - jei sutikai gatvėje dainuojančius krišnaitus, tai reiškia, kad likusi dienos dalis bus linksma, sėkminga ir nusisekusi.