Kraujomaiša

Kraujomaiša - tai toksai giminystės ryšių stiprinimo procesas, kurio metu tolimi ir artimi giminaičiai pisasi tarpusavy ir dauginasi, susilaukdami vaikų. Kraujomaiša laikoma prastu genetiniu procesu, nes negeri genai dauginasi, tuo tarpu prasti genai dingsta.

Žodis "kraujomaiša" turėtų reikšti kraujo maišymą, t.y., genų maišymą. Tačiau paradoksaliu būdu kraujomaiša išties reiškia kraujo nemaišymą, nes neįliejamas mažesnio giminingumo, tolimesnis kraujas, o atvirkščiai - pasilieka senas. Dėl to užsistovėjusio seno kraujo ir prasideda visokie apsigimimai, kurių kiekis kartaisg gali būti netgi labai labai didelis.

Formaliai ir pagal įstatymus žvelgiant, kraujomaiša skaitosi, jei tarpusavy santykiauja pusbroliai ir pusseserės arba bet kurie asmenys su vertikaliais giminystės ryšiais.

Realiai gi genetikai pastebi, kad apsigimimų procentas labai stipriai kyla netgi, kai tarpusavy palikuonių susilaukia antros eilės pusbroliai ir pusseserės, kur jau kraujas turėtų būti neblogai atsiskiedęs. Pas pirmos eilės pusbrolius ir pusseseres apsigimimų procentas pasiekia keliasdešimt procentų, pas brolius ir seseris - dar daugiau.

Yra žinoma mokslo giliau patyrinėtų atvejų, kur kraujomaiša kraštutinai stipriai paplisdavo kurioje nors giminėje ir tęsdavosi daugelį kartų. Dažniausiai tai būdavo pastebima giminėse, gyvenančiose atokiose, retai gyvenamose vietovėse, pvz., dykumose, kalnuose ar pan.. Tokiais atvejais asmenų su genetiniais defektais (apsigimimais) dalis sudarydavo pilnus 100%, t.y., visus individus. Absoliuti dauguma ar visi individai turėdavo ne pavienį defektą, o visą defektų kompleksą, pvz., aklumą, silpnaprotystę, visiškai netinkamus dantis, širdies ydas ir panašiai.