Komodo drakonas

Atrodytų, labai nerangus driežas, tačiau kartais gali būti stebėtinai greitas, o kartu ir atkaklus. Ir dar bjauriai nuodingas.

Komodo drakonas, dar vadinamas kaip Komodo varanas ar Komodo monitorius - didžiausias iš žinomų vis dar gyvenančių sausumos roplių, o taip pat didžiausias žinomas planetos driežas. Tai gana nauja žmonijai žinomų driežų rūšis, aptikta vos 1910 metais. Didelių Komodo varanų svoris gali siekti apie 100 kilogramų, o ilgis - iki 3 metrų, nors tipiškais atvejais šie driežai visgi juntamai mažesni, maždaug iki 2,5 metrų ilgio ir 70 kilogramų svorio.

Įdomus dalykas, kad maždaug pusę driežo ilgio sudaro jo uodega, tačiau ji yra kraštutinai raumeninga ir tuo metu, kai driežai puola aukas ar pešasi tarpusavy, faktiškai veikia kaip pilnavertė penkta galūnė. Varano oda yra stora ir nepaprastai tvirta, veikianti kaip geras šarvas, apsauganti ir nuo galimų plėšrūnų, ir nuo besiginančių aukų.

Komodo drakonas įvairių mokslininkų ir gamtos stebėtojų visaip vertinamas kaip unikalus gyvis, tačiau neabejotinai vienas iš pačių šlykščiausių žmonijai žinomų padarų, kuris darosi tuo bjauresnis, kuo daugiau apie jį sužinai.

Komodo drakonų gyvenamos vietos

Komodo varanai gyvena kai kuriose Indonezijos salose, konkrečiai - Komodo, Rinca, Flores ir Gili Motang. Kadangi Komodo drakonai kelia pavojų vietiniams gyventojams, įskaitant ir žmones, tai po truputį, gana aktyviai, bet paslapčia yra naikinami. Kadangi Komodo varanai paskelbti labai nykstančia reta rūšimi (pasaulyje tėra keli tūkstančiai jų), o be to pritraukia daug turistų, valdžia šiuos varanus saugo, tačiau vietiniai gyventojai, pasitaikius galimybei, visgi juos nudobia, kad nekenktų.

Pagrindinis Komodo drakonų maistas - įvairūs žinduoliai, daugiausiai Timoro elniai, gyvenantys tose pat salose. Dalį maisto taip pat sudaro laukinės kiaulės, buivolai, ožkos, beždžionės ar kiti gyvūnai, taip pat ir atsitiktinė dvėseliena.

Per paskutinius keliasdešimt metų yra užfiksuota netoli 30 atvejų, kai Komodo drakonai užpuolė žmones, iš jų 5 atvejai baigėsi mirtimi. Taigi, savo letalumu šie lyg ir nelabai greitų driežų užpuolimai kelis kartus pavojingesni, nei, pvz., leopardų ar kitų pavojingų padarų užpuolimai.

Komodo varanų nuodai

Komodo drakonai pasižymi iki šiol gan ribotai ištirtu nuodingu poveikiu aukoms. Jau anksčiau manyta, kad poveikį sukelia seilėse esantys nuodai, tačiau skrodžiant Komodo drakonus nebuvo aptikta jokių nuodų liaukų. Taigi, mokslininkai ilgokai atmesdavo vietinių žmonių aiškinimus apie nuodus, nors yra žinoma, kad kai kurios agamos, gana netolimos Komodo varanų giminaitės, pasižymi nuodingais įkandimais.

Ilgą laiką buvo spekuliuojama, kad gal čia ne nuodai, o tiesiog kažkokios bakterijos, kurios užkrečia apkandžiotus padarus ir paskui sukelia sepsį. Tačiau tokių bakterijų nesigavo išskirti iš varanų seilių.

Be to, kiek rodo tyrimai, nors Komodo varanai gali sekti potencialias aukas, dvėstančius padarus iki kelių parų, dažniausiai visai sveika auka būdavo sudorojama jau per pusvalandį, retesniais atvejais - per valandą. Per tiek laiko auka, pvz., elnias, nustodavo bėgti, pargriūdavo ir elgdavosi lyg suparalyžuota, negebėdama pabėgti netgi nuo labai lėto varano. Vaizdai, kur Komodo varanas iš lėto ėda vis dar gyvą, neretai už save gerokai (iki kelių kartų) didesnį padarą, būna visai tipiški.

Dabar jau išsiaiškinta, kad poveikio mechanizmas yra kiek sudėtingesnis. Visgi buvo aptiktos dvi labai nedidelės nuodų liaukos apatiniame žandikaulyje, kurios gana greitai žūsta, žuvus ir pačiam driežui. Iš liaukų pavyko išskirti nemažai skirtingų baltyminių toksinų, kurių fizinis kiekis yra labai labai mikroskopinis, tačiau poveikis - kraštutinai galingas. Tai būdinga daugeliui toksinų ir tai paaiškina, kodėl ankstesniais laikais nuodų nepavykdavo išskirti ir identifikuoti - netgi mirtini kiekiai būdavo tokie maži, kad cheminiais metodais jų nustatyti nepavykdavo.

Tarp išskirtų toksinų nustatyti keli skirtingą poveikį turintys - vienas iš jų sustabdo kraujo krešėjimą, kitas sukelia stiprų kraujospūdžio kritimą, dar vienas sukelia raumenų paralyžių, dar kitas - žinduolių kūno temperatūros kritimą (dėl jo sulėtėja medžiagų apykaita ir gyvūną apima didelis silpnumas), dar vienas - staigų ir stiprų įkąstos vietos tinimą, dėl kurio kraujavimas sustiprėja, o aukos judrumas sumažėja. Paskirų toksinų poveikis per silpnas, kad sukeltų stiprias pasekmes, tačiau kai susideda visų jų efektai, gyvūnas labai nusilpsta - ir dėl kritusio kraujospūdžio, ir dėl sulėtėjusios medžiagų apykaitos, ir dėl nukraujavimo, ir dėl raumenų paralyžiaus. Kaip spėjama, visi efektai suveikia vienu metu, jų poveikiai susideda.

Taip paveiktas gyvūnas po kiek laiko arba praranda sąmonę, arba tiesiog neturi jėgų, kad pabėgtų netgi nuo tokio lėtai lakstančio padaro, kaip Komodo varanas. Būdinga, kad efektas išsivysto ne momentaliai, o per kurį laiką, pvz., per kelias ar kelioliką minučių.

Komodo varanų puolimo taktika

Staigi ir netikėta driežų ataka

Komodo drakonai, kaip ir kiti driežai, labai trumpam laikui, kelioms-keliolikai sekundžių gali judėti nepaprastai greitai. Tai būdingas roplių bruožas, kylantis dėl specifinės medžiagų apykaitos raumenyse - trumpą laiką jų raumenys gali išvystyti galią, kuri pusantro-du kartus didesnė, negu žinduolių. Tai reiškia, kad netgi nerangus ir labai lėtas driežas, kuris atrodo visiškai nepavojingai, išties gali neilgą laiką bėgti stebėtinai greitai - virš 20km/h greičiu. Tokį greitį vidutinis žmogus išvysto sprinto metu ir tik sportininkai gali bėgti greičiau. Dar prasčiau - dėl keturių kojų varanas šitą greitį pasiekia per dvigubai trumpesnį laiką, nei žmogus. Tai reiškia, kad netgi ir puolimo besitikintis sportiškas žmogus dažnu atveju nuo šio driežo pabėgti nesuspės, ir nesvarbu, kad driežas atrodo baisiai lėtas ir nerangus.

Savo gebėjimo staigiai pulti dėka komodo drakonai sugeba sudoroti netgi ir gudrias, atsargias ir greitai lakstančias beždžiones, kurios veisiasi kai kuriose iš tų salų, kur gyvena ir varanai. Paprastai tokio staigaus puolimo metu varanas ir padaro pirmus įkandimus savo aukai, kuri, jei tik yra pakankamai didelė, neretai paskui ištrūksta ir pabėga. Mažesnes aukas didesni varanai tiesiog laiko įsikandę, išlaikydami tol, kol šios bus suparalyžuotos nuodų poveikio. Apkandžiodamas, jis ir suleidžia aukai savo nuodus, tad ir aukos pabėgimas būna laikinas.

Kitą vertus, būna ir kitokių atvejų - pvz., tose pat salose gyvenantys laukiniai buivolai tiesiog nesugeba įvertinti Komodo drakono, kaip pavojingo padaro, nes šis yra labai žemas ir mažas, lyginant su buivolu, sveriančiu apie 300-500 ar dar daugiau kilogramų. Taigi, buivolai prisileidžia lėtai judantį ir nepavojingai atrodantį varaną, o tada šis puola ir įkanda buivolui į koją. Taip buivolas gauna nuodų dozę. O paskui - jau įprastas scenarijus, kur varanas tą buivolą persekioja, kol galų gale pradeda ėsti gyvą.

Stiprus nuodų poveikis

Taigi, Komodo drakono apkandžiotas gyvūnas pradeda stingti, stabčioti, bėgti lėčiau, kol jį paveja tas pats Komodo drakonas. Kartais auką jam prireikia apkandžioti dar vieną-du kartus, bet galų gale auka susmunka, o driežas ima ją ėsti dar gyvą. Kai kuriais atvejais puolama auka dėl silpstančio anksčiau gautų nuodų poveikio dar kuriam laikui atsigauna ir sprunka, tačiau jei varanas ją spėja apkandžioti antrą kartą, po kiek laiko aukai ateina antra, gerokai ryškesnė silpnumo banga, per kurią varanas ją gali apkandžioti vėl, dėl ko po kiek laiko vėl atsiranda nuodų poveikis, tik jau dar stipresnis. Anksčiau ar vėliau varanas savo auką sudoroja.

Varanų aukos situaciją dažnai smarkiai pablogina dar ir ta aplinkybė, kad varanai neretai medžioja grupėmis, o ne tik pavieniui. Auką, kurios judesiai sutrikę, varanai lengvai atpažįsta ir pradeda persekioti grupe. Taip pat aukas aptikti padeda ir nepaprastai gera varanų uoslė. To dėka varanai sugeba atrasti savo aukas, netgi jei jos pabėga keletą kilometrų. Nuo didelės varanų grupės pasislėpti aukai paprastai nepavyksta, varanai ją anksčiau ar vėliau paveja. Beje, aukoms nepadeda tas faktas, kad varanai puikiausiai plaukioja ir netgi moka nardyti, kartais aukas puldami ir vandenyje. Žinomas dalykas, kad kartais pajūryje gyvenantys varanai medžioja ir ėda dar ir visokias žuvis bei moliuskus, pvz., aštuonkojus, kuriuos pasigauna negiliame vandenyje.

Būdinga, kad Komodo varanas gali sudoroti praktiškai bet kokio dydžio auką, kokia tik gali pasitaikyti jo aplinkoje, dėl nuodų poveikio jokių masės apribojimų nėra. Stambiausių vandens buivolų masė gali siekti apie 1000 kilogramų, tačiau varanams tai nėra joksai apribojimas. Didesnė auka išvyvena ilgiau, tad tokiais atvejais dažniau pasitaiko, kada varanai plėšo gabalais ir ėda paklaikusią auką gyvą.

Beje, suaugę buivolai netgi liūtams yra sunkiai įveikiamas grobis - bandymas papjauti buivolą, neretas liūtas žūsta. Tuo tarpu varanams buivolai yra viena iš lengviausių aukų - apkandžiotas buivolas apstoja normaliai reaguoti į aplinką, o paskui būna suėdamas gyvas, neretai jį taip gyvą ėda būrys varanų, o pats buivolas padvesia tik po to, kai jau būna pusiau suėstas. Šitaip veikia įkandimo metu suleisti nuodai.

Tokio kompleksiškumo baltyminiai nuodai, kokius turi Komodo varanai, yra gana nebūdingi, netipiški driežams. Matomai dėl to jie ilgą laiką ir nebuvo identifikuoti.

Įdomūs faktai apie Komodo drakoną

• Visavertė Pilnaties iguana nesiekia netgi dviejų metrų be uodegos, tuo tarpu Komodo drakonas su uodega gali būti iki 3 metrų ilgio
• Lyginant su fekalozauru, Komodo drakonas nėra greitas, tačiau daug atkaklesnis