Koldūnai

Koldūnas sibirietiškas

Koldūnai - visiškai absoliučiai lietuviškas patiekalas, tiesa, dar plačiai žinomas ir Lenkijoje. Keista, bet lenkai koldūnus vadina pyragais - "pierogi", tuo tarpu lietuviai - koldūnais.

Iš kur atėjo pavadinimas "koldūnai" - bala žino (nors išties tai ne bala - nes iš totorių irba karaimų, prie Vytauto Didžiojo), bet štai dėl to VLKK siunta ir aiškina, kad čia esą turintys būti mėsėčiai ar tai virtiniai, o gal netgi ir tešliniai kukuliai su mėsos įdaru.

Aišku, joksai sveiko proto žmogus šitais kalbainių pasakojimais apie tešlinius kukulius nepatikės, nes tai kažkokie kliedesiai, o taip pat ir paistalai.

Koldūnų atsiradimas Lietuvoje

Koldūnų plitimas Lenkijoje ir Ukrainoje

Nagrinėjant koldūnų atsiradimą Lietuvoje, pirmiausiai verta peržiūrėti šio patiekalo paplitimą Lenkijoje - tenai koldūnai pakliuvo iš Ukrainos, iš kur juos, kaip spėjama, atvežė kažkoksai šventikas Jacek Odrowąż, dar XIIIa.. Nors kai kurie šaltiniai abejoja, ar būtent tasai šventikas tikrai atvežė ir išplatino koldūnus Lenkijoje, bet visgi neblogai sutaria, kad Lenkijoje koldūnai smarkiai išplito dar apie XIVa.-XVa. periodą, t.y., mažaug apie Jogailos valdymo laiką.

Ukrainiečių kalboje koldūnai tradiciškai vadinami "vareniki", t.y., virtiniai - kas rodo, kad bent jau etimologija yra tikra, nuo virimo, t.y., nuo paruošimo būdo, ir su jokiomis rusiškomis pseudoetimologinėmis fantazijomis apie "duonos ausis" nieko bendro neturi. Taigi, tikėtina, kad patiekalas senais laikais buvo įsigalėjęs Ukrainoje.

Lenkijoje koldūnai buvo vadinami "pierogi". Taigi, Lenkijoje koldūnai buvo mažiausiai keliais šimtmečiais anksčiau, nei Rusijoje, netgi lyginant su pačių rusų skelbiamais kliedesiais apie tai, kad esą tenai koldūnai žinomi nuo kokio tai XVIIa. ar XVIIIa., ar panašiai.

Koldūnai ir Lietuva

Iš kur koldūnai atsirado Lietuvoje ir kada? Spėtinai į Lietuvą koldūnai atėjo panašiai, kaip ir į Lenkiją.

Lenkų kalbos žodis "pierogi" savo šaknimi sutampa su lietuvišku žodžiu "pyragas", kuris senoje lenkų kalboje dar apie XVIIIa. irgi reikšdavo pyragus (buvo vartojamas abiem prasmėm). Tas žodžių sutapimas leidžia spėti, kad patiekalo istorija ir Lietuvoje, ir Lenkijoje ganėtinai susijusi.

Žodis "koldūnas" spėjamai yra tiurkų kalbų kilmės "kundun", kas reiškia "šventinis patiekalas". Šita kilmė leidžia gana neblogai datuoti ir koldūnų atsiradimą Lietuvoje - per totorius ir karaimus, perkeltus į Lietuvą per Vytauto Didžiojo valdymo periodą. Šios totorių ir karaimų bendruomenės buvo perkeltos iš pietinių Ukrainos sričių, pagrindinai iš Krymo. Kitaip tariant, Lietuvoje koldūnai atsirado ir ėmė plisti irgi apie tą patį periodą, kaip ir Lenkijoje - t.y., XIVa.-XVa., valdant Vytautui Didžiąjam.

Kitaip tariant, Lietuvoje koldūnai irgi žinomi bent keliais šimtais metų anksčiau, nei bet kokie rusiški paistalai apie kažkokius senovinius rusiškus koldūnus, vadintus "duonos ausimis".

Koldūnų plitimas pasaulyje

Galų gale, iš kur tie patiekalai atsirado Ukrainoje ar dar kažkur? Kaip spėjama, matomai labai ankstyvais laikais galėję atvykti iš Kinijos, dar su Viduramžių keliautojais. Vienu iš dažnesnių spėjimų koldūnų atsiradimas siejamas su Venecijos pirkliu Marco Polo, kuris buvo nuvykęs į Kiniją. Tačiau kai kurie spėjimai rodo, kad Pietų Europoje koldūnai galėjo atsirasti ir dar anksčiau.

Gana panašūs į koldūnus yra itališki "ravioli", kurie minimi dar nuo XIVa., t.y., nuo panašaus laiko, kaip ir Lietuvoje. Nors savo sudėtimi ir forma jie juntamai skiriasi nuo mūsų koldūnų, visgi panašumas yra neabejotinas ir akivaizdus.

Kas bendro tarp koldūnų ir burtininkų

Visokie rusai labai dažnai keistai reaguoja, kai lietuviai koldūnus pavadina koldūnais - "koldūn". Reikalas tas, kad rusų kalba tasai žodis "koldūn" reiškia burtininką.

Atrodytų, tiesiog absurdiškas sutapimas, bet išties tai nėra sutapimas. Reikalas tas, kad tiurkų kalbose "kundum" reiškia šventinį patiekalą arba ritualinį patiekalą, kas reiškia tam tikrą šventinį, burtinį valgymą. Į rusų kalbą šitas žodis atėjo per tai, kad jie matydavo tiurkiškus ritualus ir vadindavo juos burtininkavimu, bet tuo pačiu žodžiu - "kundum", kuris pavirto į "koldūn".

Taigi, kas rusams buvo nesuprantami burtai - tas totoriams ar lietuviams buvo tiktai paprasčiausias maistas - koldūnai.

Koldūnai nieko bendro neturi su Rusija

Mes vieningai protestuojame prieš žemiau esančią senesnę straipsnio versiją, kurioje aiškinama, kad esą koldūnus išrado kokie tai rusai. Tai nieko bendro su Rusija neturi.

Iš Rusijos koldūnai pirmus kartus kaip maistas minimi tik apie XIXa. pabaigos leidiniuose. Patys rusai teoretizuoja, kad gal tenai koldūnai buvę ir anksčiau, nes nors tokio patiekalo niekas ir nemini, bet nuo 1679 metų atsiranda pirmi paminėjimai pavardžių, kurių šaknis sutampa su dabartiniu rusišku žodžiu, reiškiančiu koldūną - "pelmen" - "Pelmenev" ir pan.. T.y., remdamiesi ne koldūnų minėjimais, o tiesiog kažkokiais panašaus sąskambio žodžiais, spėja, kad gal ir anksčiau koldūnų būta.

Kitą vertus, rusų kalba neegzistuoja jokia etimologija, kuri paaiškintų to žodžio prasmę. Žodis siejamas su Permės kalbų grupės žodžiais, esą reiškiančiais "duonos ausį" - "pel" (duona) + "nyan" (ausis), kas yra gana ryški nesąmonė, leidžiantis spėti tiesiog liaudiškus aiškinimus.

Taip ar anaip, netgi priėmus kliedesiškiausias rusiškas koldūnų versijas, gaunasi, kad Rusijoje koldūnai galėjo atsirasti tiktai keliais šimtais metų vėliau, nei Lietuvoje ar Lenkijoje. Taigi, jau kas kas, bet tikrai ne Rusija yra koldūnų išradėja.

Dar apie koldūnus, bet jau netiesa visokia

Koldūnai, mėsėčiai arba pelmėniai (rus. Пельмени, pel'meni) yra rusų bliūdas, pagamintas iš kvietinės tešlos su mėsa viduje. Kažkuo panašūs į kibinus, bet gaminami skirtingai, nes koldūnai yra viriami, o ne kepami, nekalbant jau apie tai, kad jie mažesni už kibinus. Gan populiarūs nuo sovietmečio kaip Rusijoj, taip ir kitose buvusios SSRS teritorijose, įskaitant ir Lietuvą. Pats žodis „koldūnai“ nežinia iš kur kilęs, tačiau truputi panašus į rusų „колдун“ (koldūn), kas reiškia „burtininkas“.