Knypava

Ogi šičia pavaizduoda visa knypava gyvačių! Iš ties baisu net įsivaizduoti, kaip anos visos ten knibžda.

Knypava - taigi tokis dar Donelaičio išgalvotas žodelis, katras reiškia daug. Tiksliau tiek daug, kad netgi dachuja.

Manoma, kad šitas žodis yra kilęs nuo žodžio "knibždėti". O su knibždėjimu susijęs yra tuom, kad jeigu šiuo žodžiu apibūdintume krūvą gyvų padarų, anie su savo galūnėmis ten visaip baisiai knibžda ir trinasi viens su kitu. Na, o kad būtų aiškiau, galima įsivaizduoti krūvą gyvačių irba pelių.

Dar tokis miestukėlis Knypava

O vat štai čia yra Knypavos herbas, nuokpypyzdintas tiesiai iš Pedivikijos.

Yra gi ir toksai miestas Prūsijoj, katras lietuviškai vadinasi Knypava, arba prūsų kalboj - Kneiphof. Senobinėje prūsų kalboj tai galimai reiškia pelkėtą žemę. Palei dabartinę ten esančią tvarką tai kažkodėl dabar vadinasi Kanto Sala, bet šito pavadinimo čia nenaudosime.

Pastaba: šiojo straipsnio autorius nepripažįsta Kaliningrado, kaip kažkokio geografinio vieneto, nes tai ruskių imperialistų paliktas randas žemėlapyje, o verčiau gi pripažįsta Prūsijos, kaipo tautos suverenumą ir nepriklausomybę, tadangi čia ir vadinsime dalykus jųjų vardais.

O vat šičia matosi Knypavos miestelis visame savo gražume.

Šis gražus miestelis dar nuo pat 1327 iki pat 1724 buvo vienas iš trijų sudedamųjų Karaliaučiaus (arba teisingiau, Königsberg'o) dalių (kitosios dvi gi buvo Altstadas irgi Löbenichtas). O atskirai šis miestelis buvo todėl, kad jisai buvo įkurtas tokioje saloje, katra randasi Priegliaus upėje. Šįjį miestelį įkūrė kryžiuočiai savoje Teutonių ordino žemėje, ir toje saloje jis užėmė du trečdalius.

Knypavos miestelis buvo ten toks jau prašmatnus, kad netgi savo universitetą turėjo, katrą pastatė 1544 metais, o ir netgi katedrą turėjo, kokią mes turim tiktai Vilniuje.

Paskuigi, 1545 lenkai paėmė ir nupyzdijo šitą miestą (kaip lenkams ir būdinga - pyzdinti miestus), tataigi šiojo piliečiai sukilo prieš kryžiuočius ir tenais taip sukėlė 13 metų karą. Vo tep.

Nu ir gavosi paskui taip, kad senieji prūsai atjojo su savo žirgais, o ten jiems dar ir vokiečiai padėjo tai tą Knypavos miestą kažkaip bandė susigrąžinti, ale nieko gero ten aniems nesigavo, tai taip ir 1466 baigėsi tas visas 13 metų karas. Tai ten paskui ir liko lenkų valdos, tik kad liko kažkaip kryžiuočių įtakoje. O vietiniai ten ir toliau visaip maištavo prieš kryžiuočius - mėtydavo į juos petardas, mušdavo su muilu kojinėje, ir visaip gi kitaip juos tenai engė.

Paskui gi kai atsirado Prūsijos kunigaikštystė, tai Knypava tapo josios dalimi 1701 metais.

Iš pradžių šitas miestukas buvo kaip ir atskiras beigi nepriklausomas, tačiau aną prie savęs 1724 metais prisijungė Königsbergas, tai vat taip ir tapo viena iš jo dalių.

Modernesniais laikais, maždaug 20-tame amžiuje, ten veikė belenkiek komercinių bankų, kažkokia tai mokykla, ir visa kita, kaip ir priklauso dideliam miestui. Tai gal ir ne tokio jau ten ir piskaimio būta.

Tik va, kad tas miestelis paėmė ir sudegė 1811 metais, o dargi vėliau per Antrąjį Pasaulinį karą jį visaip supyzdino ruskiai su bombonešiais, tai dabar ten tiesiog likęs vienas didelis parkas su kažkokiomis ten bletj skulptūromis beigi toji minėtoji katedra.

Dar žr.

Dachuja - tai toks kiek modernesnis žodžio knypava sinonimas.

Belenkiek - taipogi toks modernesnis šiojo žodžio variantas, čia kai nori pasakyt dachuja, bet reikia apsieiti be keiksmažodžių.

Melejonas - tai čia panašiai kaip knypava, tik kad skaitinė šiosios sąvokos išraiška.