Klimato atšilimas

Klimato atšilimas - šiuo metu vykstantis klimato kaitos etapas, kuris tęsiasi jau apie 10 tūkstančių metų, t.y., nuo tada, kai pasibaigė paskutinis ilgalaikis klimato atšalimas - ledynmetis.

Esminis klausimas apie klimato atšilimą, kuris kyla rimto mokslo ribose - tai ne apie tai, ar tas atšilimas vyksta (nes vyksta jis labai seniai ir tai puikiai žinomas faktas. Esminis klausimas yra apie tai, kiek greitai tas klimato atšilimas vyksta natūraliai ir kiek smarkiai tą atšilimą pagreitina (ar sulėtina) žmonijos veikla.

Kitaip tariant, ribinis atšilimo dydis visvien egzistuoja, kad ir dėl elementarių termodinamikos dėsnių - labiau šylant kūnui, šiluma lengviau išspinduliuojama, todėl visvien nusistovės pusiausvyra. Vienintelis klausimas, kada bus pasiekta ta termodinaminės pusiausvyros vidutinė temperatūra planetoje, ir kokia ta temperatūra bus, ir kiek metų žmonija gali pagreitinti tą temperatūrą, lyginant su hipotetiniu (ir visiškai neaiškiu) natūralaus atšilimo procesu.

Skirtingose Žemės vietovėse matuojami ilgalaikiai svyravimai rodo gana prieštaringus rezultatus - kai kur temperatūros kyla, kai kur krenta, kai kur visgi pastebimi svyravimai, kurių periodas - tarp 10 ir 50 metų, o svyravimo amplitudė - 0,5-1 laipsnis Celsijaus per maždaug 100 ar daugiau metų laikotarpį. Taigi, duomenys vis dar yra nemaža dalimi triukšmo lygio.

Kitą vertus, absoliuti dauguma mokslininkų visgi sutaria, kad klimato šilimas vyksta - tai laikoma moksliniu konsensusu. Didesnis visgi klausimas yra apie tai, kokiais tempais vyksta ir kokią įtaką čia daro žmonija. Pagal turimus duomenis klimato šilimas gali siekti maždaug iki 0,5-1 laipsnio per 100 metų. Pagal šiuo metu turimus statistinius duomenis galima spėti, kad viršutinė įmanoma žmonijos įtakos riba yra apie pusė laipsnio per paskutinius 50-70 metų. Tai reikštų, kad dabar žmonija paspartino klimato šilimą maksimum iki 50-70 metų nuo natūralaus. T.y., jei laikysimės didžiausios galimos įtakos skaičių, tai 2023 temperatūra yra tokia, kokia teoriškai galėtų būti maždaug 2070-2090 metais, jei tos įtakos nebūtų.

Kitą vertus, netgi tą viršutinę įmanomą ribą patvirtina tik dalis tyrimų, nes kaip jau minėjom, duomenys yra gana prieštaringi. Labiau įtikinamas įtakos dydis - mažiausiai dvigubai, o tikėtina - kad ir keturgubai mažesnis už tą teorinę įmanomą ribą. T.y., labiau tikėtina, kad klimato atšilimas šiuo metu yra pagreitintas apytiksliai maždaug kokiais 15-40, o gal ir mažiau metų į priekį.

Taigi, štai dėl to ir yra visas mokslinis ginčas - kiek metų pakeitėm atšilimo eigą, o ne kiek išvis atšildėm.

Tiesa, kad nebūtų maža, dar viską sukomplikuoja tam tikros netiesinės teorijos, kurios, vieną vertus, sako, kad nedidelių mastų dabartiniai pokyčiai gali daug labiau pakeisti būsimą klimato kaitą. Tai reiškia, kad ir mažesnė žmonijos įtaka gali padaryti daugiau pasekmių. Kitą vertus, tai reiškia, kad bet kuriuo atveju po kiek laiko tokie pokyčiai būtų peržengti ir gamta padarytų daugiau netiesinių pasekmių. Negana to, tai reiškia, kad gerokai labiau tikėtina netiesinio šilimo priežastis - natūrali, o ne žmonijos sukelta. Taigi, netiesinės teorijos tik dar labiau apsunkina aiškinimusis, kur yra tikros šilimo priežastys.

Yra ir kitų problemų - didžiausia yra klimato kaitos aktyvistai, kurie apie tai nuolat rėkia ir įsisavina didžiulius, relaiai milžiniškus pinigus.

Pagal labai vienareikšmį ir aršų kovojimą prieš klimato kaitą galima būna atpažinti įvairius antimokslinius durnius, kurie kartais, kaip bebūtų keista, netgi turi ir mokslinius laipsnius, bet praktiškai visada gauna labai gerą finansavimą iš JAV ir ES fondų, skirtą visokioms neaiškioms paskirtims. Finansavimas būna susijęs su didelių mastų meteorologiniais stebėjimais, tad pinigai tenai sukasi milžiniški. O kuo daugiau rėki apie visokius pavojus - tai tuo daugiau pinigų ir gausi.

Taigi, daugybė menamai dėl klimato kaitos daromų priemonių yra visiškai imitacinės - skirtos tik triukšmui žiniasklaidoje ir naujų lėšų įsisąvinimui. Na, plius dar suveikia įdomūs lobistiniai projektėliai - pvz., priparduoti saulės elektrinių (kurių gamyba sukelia belenkiek taršos), įvesti elektromobilius (kurie nei kiek nesumažina CO2 išmetimų, o tik permeta juos į kitą geografinę vietą), ar įvesti kokius nors absurdiškus vandenilio projektus (finansuojamus dujų gamintojų).