Klaustrofobija

Klaustrofobija - uždarų, ribotų erdvių baimė. Klaustrofobija yra ypatingai dažna specifinė fobija, kuri atrodo turi ir nelabai įprastą patogenezę, tad nors dažniausiai pagal visokias klasifikacijas ir priskiriama visokioms įgytoms, t.y., neurotinės kilmės specifinėms fobijoms, išties yra gilesnė.

Trumpai tariant, klaustrofobija yra žmonėms įgimta. Ir ne tik žmonėms, bet ir šiaip didesnei daliai visokių kitų beždžionių, ypač toms, kurios yra protingesnės ir didesnės. Negana to, iš principo nėra žmonių, kuriems tam tikrose sąlygose klaustrofobija neišsivystytų. O sąlgos gi labai paprastos: pakanka kad žmogus turėtų šliaužti kokiu nors siaurėjančiu urvu tol, kol negalės normaliai atsistoti keturiomis. Ir viskas - klaustrofobijos priepuolis prasideda visiems be išimčių.

Aišku, ta klaustrofobija gali būti skirtingo stiprumo - pas vienus netgi priepuolį keliančioje situacijoje viskas tepereina į nedidelį bijojimą, o pas kitus būna kad užtenka pakliūti į patalpą be langų - ir jau priepuolis. Tai jau pas tokius čia neurotinė klaustrofobija.

Betiriant klaustrofobiją ir jos paplitimą, išaiškėjo, kad čia kažkokie gal archetipai ar kokios kitos nesąmonės su instinktais, nes randasi klaustrofobija ir pas beždžiones, ir šiaip pas žmones, ir dar betiriant visokiais smegenų skaneriais irgi pas visus vienodos reakcijos, o ne taip kaip su neurozėmis, kur skirtingos smegenų sritys susižadina.

Užtat dabar atrodo jau ir aišku darosi, kad klaustrofobija yra instinktyvi apsauga, dėl kurios žmonės ir beždžionės išvengia užstrigimo visokiuose urvuose, landose, skylėse ir panašiai.