Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Kišeniniai laikrodžiai
Kišeninis laikrodis - tai toksai laikrodis, kurio nesigauna prisikabinti ant dirželio ir ant rankos, nes pernelyg didelis ir sunkus. Nors visgi reikia pasakyti, kad pastarojo dešimtmečio (apie 2010-2020) mados pažengė jau tiek, kad normalaus kišeninio laikrodžio didumo laikrodžiai, kurių dydis yra apie 4cm ar daugiau, dirželiais prikabinami prie rankos ir parduodami kaip rankiniai laikrodžiai.
Senais laikais kišeninius laikrodžius nešiodavo ir vyrai, ir moterys, tad dydžių, formų, spalvų, visokių išvaizdų variantų būdavo tiesiog neribota gausybė. O kadangi nebuvo ir aiškios ribos tarp to, koksai laikrodis vyriškas, o koksai moteriškas, tai ir tie, ir anie neretai pasižymėdavo labai dideliais išraitymais ir išgražinimais. Bet paskui mados persimetė prie rankinių laikrodžių, tai kišeniniai beveik išnyko, o kiek liko - tai daugiau didesni, to jau visai vyriško formato.
Bendrai kišeninius laikrodžius mėgsta žmonės, kurie labai giliai dvasingi ir nori pavaizduoti prieš kitus kažkokį gilų išskirtinumą. Tik retais atejais pasitaiko, kad kišeninio laikrodžio turėtojas tokį laikrodį nešiotųsi vien dėl savo asmeninių potraukių į meną. Dažniausiai tai visgi narcisizmas, per laikrodį sakantis - "pažiūrėkite į mane, koksai aš ypatingas".
Istoriškai kišeniniai laikrodžiai buvo būtent tie, nuo kurių ir atsirado nešiojami laikrodžiai, o paskui ir visokie kitokie.
Pradžioje laikrodžiai būdavo su paprasta švytuokle, kaip sieniniai laikrodžiai, tačiau kažkas ėmė ir išrado balansyrą - tokią apvalią švytuoklę, kuri kaip ratas ant spyruoklių, besisukantis tai į vieną, tai į kitą pusę ir švytuojantis ne nuo Žemės traukos, o nuo spyruoklių jėgos. Tai toksai ratas pirmiausiai tapo pagrindu visokiems jūriniams laikrodžiams, mat laivai siūbuoja ir paprastos švytuoklės juose negali normaliai veikti. Paskui gi tokius jūrinius laikrodžius kažkas susiprato sumažinti - taip ir gavosi pirmieji kišeniniai laikrodžiai. Jie, tiesa, buvo didumo kaip didelė nešiojama ropė, kuriai reiktų atskiro maišiuko, betilgainiui tie mechanizmai mažėjo, laikrodžiai irgi mažėjo, tad gana greitai ir sumažėjo tiek, kad tilptų į kokią nors nelabai mažą kišenę.
Kadangi jau senais laikais, dar prieš gerą 100 metų laikrodininkystė jau buvo išsivysčiusi taip, kad į tą kišeninį laikrodžio korpusą galėtų sukišti kelis kartus daugiau, nei vien tik laikrodis, tarp turtingesniųjų gamintojų ir pirkėjų prasidėjo ir naujos mados - ką ten gudresnio ir ypatingesnio pridaryti. Laikrodžių gamintojų ir pirkėjų fantazija kažkodėl sužaidė kryptingai, tad atsirado atskiras laikrodžių žanras - erotiniai laikrodžiai, kartais tik šiaip padažyti, bet dažniausiai - su judančiomis, laikrodiniais mechanizmais varomomis figūrėlėmis, darančiomis nelabai padorius dalykus. Kadangi tokie laikrodžiai buvo gaminami pagrindinai tik Šveicarijoje, tai anais laikais pasakymas "šveicariškas laikrodis" kartais (bet tik kartais) turėdavo dar ir kitą prasmę.
Šiais laikais kišeniniai laikrodžiai gali turėti įvairius mechanizmus - tai ir prisukami laikrodžiai, ir kvarciniai laikrodžiai, o vienu metu būdavo netgi ir elektroniniai, tiesa, greitai ir išnykę. Kitą gi vertus, kišeninio laikrodžio vietąą dabar netikėtai perėmė išmanusis telefonas, kuris irgi nešiojamas kišenėje, o dažniau - rankoje (kaip senovėje ir būdavo nešiojami kišeniniai laikrodžiai - teoriškai kišenėje, o dažniau - rankoje). Taip kad gal dar pasirodys ir kokie nors išmaniakai su inkrustuotais korpusais...