Kas ne su mumis, tas prieš mus

Kas ne su mumis, tas prieš mus - senas komunistų principas, kurio esmė - priversti visus žmones kovoti prieš komunistų priešus, t.y., supriešinti visuomenę tiek, kiek tik įmanoma, kad ta visuomenė susidorotų su netinkamais žmonėmis. Nors toksai principas imtas naudoti dar Prancūzijos revoliucijos laikais, o vėliau ir Paryžiaus komunoje, labiausiai jis įsigalėjo po bolševikų surengtos revoliucijos, kai Vladimiras Leninas vykdė totalinį terorą, pajungdamas visus žmones savo valdžiai.

Visas "kas ne su mumis, tas prieš mus" šūkis išties yra demagogija, kuri reikalauja, kad žmonės paklustų kažkokios grupės kitų žmonių idėjoms, o jei nepaklūsta - tai reiškia, kad priešai. Toks šūkis visiškai ignoruoja faktą, kad daliai žmonių dėl tos grupės idėjų gali būti nei šilta, nei šalta. Taigi, naudojant demagogiją, sukuriamas dirbtinis supriešinimas, kurio pagrindu žmogui duodama pasirinkti: arba jis kovos už jam nereikalingas idėjas, arba su juo bus susidorota, kaip su priešu.

Esminis, radikalus šio visuomenės supriešinimo veikimas yra tame, kad į aktyvius kovotojus (kariuomenę) priverstinai imami visi, sakant jiems, kad jei jie nenori kariauti už bolševikus, tai reiškia, kad jie išties nori kovoti prieš bolševikus, o jei taip - tai jie yra bolševikų priešai ir juos reikia sušaudyti. Kadangi žmonėms visai nesinori būti sušaudytiems, o norisi išgyventi, tai jiems ir tenka pasirinkti bolševikus. Būtent tokiu būdu, iš menamų "savanorių" buvo sudaroma visa Raudonoji armija, kuri veikė po Spalio revoliucijos.