Karinis PTSD

Karinis potrauminis streso sutrikimas, arba paskutiniu metu dažniau vadinamas kaip profesinis potrauminio streso sutrikimas - tai PTSD, išsivystantis dėl traumuojančių profesinių veiksnių. Būdinga, kad toks PTSD atsiranda toms profesijoms, kur dėl darbo pobūdžio tenka rizikuoti gyvybe, stebėti smurtą, patirti bendradarbių ir draugų sužalojimus ir mirties atvejus.

Tipiškiausiais atvejais profesinį potrauminį streso sutrikimą patiria gydytojai ir kiti medikai, policininkai, ugniagesiai, o taip pat kariškiai - t.y., atstovai tų profesijų, kurioms tenka dirbti sunkiomis, pavojingomis sąlygomis, susidurti su žmonių sužalojimais bei mirtimis.

Profesinio arba karinio PTSD kilmė

Karinis PTSD (vadinamas šitaip dėl istorinių priežasčių) yra tipiškas potrauminis streso sutrikimas - nuo jo ir pradėtas PTSD, kaip atskiro sutrikimo identifikavimas. Nepaisant to, kad lygiai taip pat profesinis PTSD gali vystytis ir kitoms profesijoms, plačiausiai šis PTSD variantas nagrinėjamas karinėje psichologijoje. Karinis PTSD turi du esminius skirtumus, išskiirančius jį iš kitų PTSD atvejų:

• Karinis PTSD yra prognozuojamas (numatoma kad įvyks traumuojantys įvykiai), o tai savo ruožtu reiškia kelis palengvinimus:
  • Įmanoma karius paruošti taip, kad jie išvengtų traumuojančio poveikio ar jį gautų mažesnį
  • Įmanoma paruošti karius taip, kad jie galėtų suteikti psichologinę pagalbą vieni kitiems įvykio metu ar iškart po jo
  • Neretai įmanoma suteikti psichologinę pagalbą traumą patyrusiems kariams labai greitai (per vieną ar kelias dienas) po traumuojančio įvykio, kol PTSD dar neišsivystė
• Karinis PTSD yra neišvengiamas ir pasikartojantis, o tai reiškia kelis pasunkinimus:
  • Kyla rizika, kad pas pavojų esančius karius PTSD išsivystys dar iki realių traumų
  • Dėl ilgalaikių psichologinio streso faktorių PTSD gali kilti lengviau
  • Dėl pasikartojimų PTSD gali būti žymiai gilesnis
  • Dėl karo lauko sąlygų gali būti žymiai sunkiau suteikti kariui psichologinę pagalbą

JAV kariškiai PTSD rekomenduoja priskirti prie sužeidimų ir vertinti jį atitinkamai - kaip sužeidimą. Objektyviai PTSD ir jį sukeliančios traumos yra mūšio metu patiriami sužeidimai, galintys ir išvesti karį iš rikiuotės, ir reikalaujantys ilgos slaugos, kaip ir kiti sužeidimai. Todėl atskirti nuo kitų sužeidimų PTSD negalima.

Reikia turėti omeny, kad dėl atsikartojimo ir ilgos trauminių faktorių trukmės (pvz., kelerius metus besitęsiančio karo) karinis PTSD dažnai gauna ir visus tipiškus kompleksinio PTSD bruožus, o neretai pereina ir į sunkias disociatyvinio PTSD formas.

Išties karinio PTSD pavadinimas nėra visiškai tikslus - savo esme tai yra gana tipiškas, bet sunkus profesinis PTSD. Gana panašų, tik lėčiau išsivystantį PTSD labai dažnai patiria policininkai, neretai ir gydytojai bei gaisrininkai ar kitų su pavojais ar stebimais smurto atvejais susijusių profesijų atstovai.

Istoriniai potrauminio streso sutrikimo klasifikavimo duomenys

Istoriškai į medicininę klasifikaciją karinės kilmės PTSD įtraukiamas dar nuo 1952 metų, kur JAV naudojamoje DSM-I klasifikacijoje buvo įvardinamas kaip "didžioji stresinė reakcija" (gross stress reaction). Pagal savo apibrėžimą šis sutrikimas visiškai atitiko įprastą PTSD sutrikimą, įvardinamą vėlesnėse DSM versijose.

Didžioji stresinė reakcija tuo metu buvo įvardinama kaip "įprasta asmenybė, įgavusi stabilius elgesio būdus, susijusius su reagavimu į perteklinę baimę, esant didelio streso salygoms". Diagnozuojant, būdavo vertinama, ar pacientas gyvenime turėjo epizodų iš karo mūšių ar civilinių katastrofų.

Statistiniai medicininiai tyrimai tuo metu parodė, kad pvz., 1942-1943 metais, JAV kariaujant II Pasauliniame kare, maždaug 10% į tarnybą pašauktų karių buvo hospitalizuoti dėl psichikos sutrikimų. Negana to, paskiri tyrimai, kur buvo tiriami skirtingą laiką mūšiuose prabuvę kariai, parodė, jog maždaug per 35 dalyvavimo mūšiuose dienas pas 98% karių išsivysto įvairaus stiprumo psichiatriniai sutrikimai, kurių stiprumas yra pakankamas, kad kariai galėtų būti hospitalizuojami.

Vėlesniais laikais, gerėjant psichiatrijos situacijai, sutrikimas buvo tiriamas plačiau. Korėjos karo metu jis jau buvo vienareikšmiškai siejamas su karo veteranais, o Vietnamo karo metu buvo pastebėta, kad kariniai veiksmai savo mastais sukelia nepaprastai didelį šio sutrikimo atvejų pagausėjimą. Atitnkamai, 1978 metais buvo pradėti mokslinio perklasifikavimo darbai, o 1980 metais sutrikimas įtrauktas į DSM-III, jau kitu pavadinimu - kaip PTSD (Post Traumatic Stress Disorder), įtraukiant jį į rekatyvinių sutrikimų skyrių. Vėliau, DSM-IV klasifikacijoje PTSD buvo perkeltas į nerimo sutrikimų skyrių.

Šiuo metu naudojamoje DSM-5 klasifikacijoje PTSD perkeltas į traumų ir stresorių sukeltų sutrikimų skyrių, kurio pagrindas ir yra tas pats PTSD, t.y., išskirtas į vieną iš pagrindinių psichiatrinių sutrikimų. Iš įprasto PTSD atskirai išskirtos ir vaikų PTSD bei disociatyvinio PTSD formos.

ICD-10 klasifikacijoje PTSD priskiriamas prie neurotinių, somatoforminių ir su stresu susijusių sutrikimų, žymimas kaip F43.1.