Kūčios

Kūčios - tokia visiems lietuviams įprasta šventė, kuri nuo senovės ir būdavo švenčiama. Gi tuo tarpu Kalėdos - tai pridėtinė šventė, kuri nelabai tikra ir su jokiais papročiais nesisiejantis.

Tai Kūčių esmė - pridaryti daug patiekalų, netgi 12, o kiti gi sako, kad bent 9, dar treti - 27, nes tokia čia skaičių magija. O paskui visi tuos patiekalus turi valgyti, puotauti ir taip štai pakolei ir prisiriję iki nebegalėjimo pajudėti, apsnūs ir lauks ateinančių Kalėdų.

Gi per Kūčias svarbiausias patiekalas - tai aguonpienis, kurio esmė yra aguonos ir kleckučiai, kuriuos kiti dar vadina šlyžikais. Tai kleckučiai šiaip skanūs, o štai aguonpienyje, kaip sako, senovėje būdavo išgaunami kokie tai opiatai, nes šių kad ir nedaug bet būdavę. Tai nors euforijos ir nepajusdavo, bet visvien malonus ramumas uždeidavo, o paskui ir visokie spalvoti sapnai, o jei pasisekdavo - tai ir gyvulėliai tvartuose ar kitose vietose prabildavo žmonių balsais, šitaip šnekėdami apie kokias tai paslaptis.

Aišku gi, kad naujesniais laikais kiti dėmesį atkreipia į tai, kad per Kūčias gi būdavo ir kažkoksai kanapių sviestas, ir smilkymas jų dūmais, kad kokios tai piktos dvasios išeitų, taip kad smagumo matomai būta įvairaus.

Dar ir būtinai alus būdavo, kurį gerdavę ir seni, ir jauni, ir visi, taip kad trys svaigalai - štai jums ir trejybė.

Trumpai tariant, senoliai buvo visai nieko prieš kažkaip su dvasiomis pabendrauti, tai ir išliko tokia nekrikščioniška šventė.

O jau kitą dieną, po to, kai visi po Kūčių blaivosi ir ilsisi, ateina Kalėdos...