Justinas Marcinkevičius

Justinas Marcinkevičius - garsus lietuvių poetas, taigi visoksai dvasingumas iš jo visad sklido, o ir kartą, kai tokia Nerija Putinaitė gavo kažkokią premiją, o paskui Juozas Olekas pasakė, kad kadangi ji ant Justino Marcinkevičiaus varė, tai negalima jai jokios premijos duoti.

Taigi sovietmečiu Justinas Marcinkevičius buvo padarytas į poetą nr.1, neliečiamą ir garbstomą, nes su labai daug dvasingumo rašė apie sovietus visokius, bolševikus ir šiaip komunistus. Užtat buvo vadinamas labai svarbiu ir labai lietuvišku.

Tai visokius komunistinius eilėraščius anas rašė ir skelbė dar ir 1987, kai jau prasidėdinėjo pirmi judesiai link laisvės. Ir vis parašydavo kažką su tokiu labai specifišku, ašaringu liūdesiu, kaip iš lietuvių liaudies TV laidos "Paverkime kartu". Tai paskui Ričardas Gavelis, kartą besityčiodamas iš Marcinkevičiaus rašė, kad jo vardu turėtų būti pavadintas matavimo vienetas - marcenas, kuris debilavotą tautišką graudulingumą matuotų.

Kadangi Justino Marcinkevičiaus įtaka buvo nežmoniškai didelė, tai Gaveliui buvo uždarytos visos galimybės kažkur SSRS skelbtis. Bet čia nejučia atėjo galas sovietams, tai ir Marcinkevičiaus šlovė po truputį pradėjo blėsti, pasilikdama tik tarp visokių Rašytojų Sąjungos veikėjų. Vienok įtaka pas senuką buvo tokia nemenka, kad ir po mirties, iki šiolei dar garbintojų suranda.

Dvasingas Justino Marcinkevičiaus eilėraštis "Šiandien - Lenino gimimo dieną"

Šiandien,

Lenino gimimo dieną,

visą dieną apie jį galiosiu:
peržiūrėdamas rytinį laikraštį,

apie jį galvosiu;

imdamas į ranką duonos riekę,
apie jį galvosiu;

palydėdamas dukrelę į mokyklą,
apie jį galvosiu;
ir matydamas:

kaip stato naują namą,
apie jį galvosiu;
kaip aukštai virš miesto

skrenda reaktyvinis lėktuvas,

apie jį galvosiu;
kaip šeima į naują butą kraustosi

ir sunkvežimy

moteris prilaiko fikusą -

jo lapai

tartum vėliava plevena,

apie jį galvosiu;

kaip pro krautuvės duris
įeina
ir išeina

žmonės,

apie jį galvosiu;

ir girdėdamas:

kaip žmonės sveikinasi
          „labas rytas“

ir kaip sako

          „šiandien geras oras“,
apie jį galvosiu;

ir kaip radijas transliuoja

          „Apansionatą”,

apie jį galvosiu;

vakare, prie tuščio lapo,

kai eilėraščio ieškosiu,

apie jį galvosiu;

ir galvodamas apie rytojų,

apie jį galvosiu.

Taip skelbė Justino Marcinkevičiaus eilėraštį laikraštis „Tiesa”, 1987 metų balandžio 22 dieną.