Jurgita Petrauskienė

Jurgita Petrauskienė gi buvo tokia švietimo ministrė iš Švietimo ir mokslo ministerijos, kuri buvo smarkiai geresnė už tą, kuri iki tol buvusi. Netgi labai smarkiai geresnė, nes bent jau "ačiū" rašydavo, o ne "ačių".

Vienok kuom tai Jurgita Petrauskienė mokytojams neįtiko, nes šie norėjo didesnių algų, o Petrauskienė jiems pasiūlė ištisais etatais pinigus gauti, o ne pavalandžiui. Tai tada mokytojai skundėsi, kad alos sumažėjo, o darbo padaugėjo.

Čia štai mes to iki galo nesupratome, nes su tais etatais kažkas taip ir liko neaiškaus, kodėl ten visi piktinosi, nes dar buvo kalbos, kad mokytojai nedirba, prisirenka kokių tai valandų, ateina tris kartus per savaitę ryte pabūt, o paskui gauna daugiau už kokį tai etatinį...

Čia nors ir nesupratom, bet dėl to kilo ir mokytojų sukilimas, kur 2018 pabaigoje būrelis mokytojų įsilipo į Švietimo ministerijos patalpas ir tenai nakvojo dieną po dienos, pakolei ministerija ėmė iš koridorių išnešinėti sofas ir rakinti tualetus. Tada mokytojai ėmė garsiai skųstis, bardakas buvo dar didesnis, o galų gale Jurgita Petrauskienė sakė, kaip jau įprasta - "neatsistatydinsiu ir viskas". Ir kaip ir įprasta, galų gale teko pasakyti "taip visiems bus geriau".

O dar kartą buvo toksai blogeris, Rokiškis Rabinovičius, kuris vadino Jurgitą Petrauskienę kokia tai Ryža Bestija ir sakė, kad šioji šniotų ir nušniotų visokias nesąmones. Štai vat toji ir pabandė. Ale nepavyko.

O dar buvo kartą tokia blogerė, Elžbieta Banytė, tai toji supyko ir nuvertė ministrę, nes pasirodo, kad viską ten organizavo tam nuvertimui.