Juozas Zdebskis

Juozas Zdebskis - taigi katalikų kunigas, bet čia nors ir esame trenkti, nieko negalime blogo apie jį pasakyti, nes anas buvo netgi KGB vadintas Akiplėša (rus. Naglec), nes taip įžūliai ir su jokiais komunistais nesiskaitydamas tiesiog dirbo savo darbą, kad anie net patikėti negalėjo.

Juozas Zdebskis dalyvavo visoje disidentų veikloje, praktiškai atvirai agituodamas visus žmones kovoti prieš sovietų valdžią, spausdindamas Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką ir taip toliau.

KGB į Juozą Zdebskį kėsinosi krūvą kartų, gal porą kartų sodino į kalėjimą, nuodijo kažkokiu ipritu papiltu jam ant mašinos sėdynės, o paskui dar ir rengdami pasikėsinimus jį nužudyti per inscenizuotas auto avarijas. Galų gale 1986 metų vasario 5 dieną Juozas Zdebskis buvo nužudytas, surengus susidūrimą su sunkvežimiu.

Apie Juozą Zdebskį sklandė begalės legendų, kurios daugeliui atrodė tokios įspūdingos, kad kaip išsigalvotos, kaip iš kokių filmų, nes jis, kaip sakoma, visiškai nesisaugodavo jokių KGB agentų, juos ignoruodavo ir absoliučiai nepriimdavo jokių tų kagebistų grąsinimų, aiškinimų, pasiūlymų ar išvis kokių nors kalbų.

Istorijų buvo daug, bet bene labiausiai įsimintina buvo tokia: vieną kartą Juozas Zdebskis buvo suimtas KGB dėl antisovietinės literatūros, ir kaip būdavo, su grynai apsimestiniu teismu nuteistas keliems metams laisvės atėmimo. Bausmę atlikti buvo pasiųstas į Pravieniškes, kartu prieš jį suorganizuojant kriminalinius kalinius, kad jie jį muštų - sovietinių kalėjimų žargonu tai vadinosi "pres-chata", tipo "presavimo namai".

Zdebskis ant tiek nerodė baimės, kad jokio fizinio smurto taip ir nesusilaukė, nors pirmu momentu kaliniai buvo priešiški (KGB buvo jiems pripasakoję visokių nesąmonių apie kunigų turtus, apgaules ir taip toliau). Gana greitai buvo priimtas kaip nuo valdžios neteisingai nukentėjęs, savas. Zdebskis nieko nebandė vaizduoti, tiesiog kalėjo, laikėsi tvarkos, niekuo nesiskundė, o kartu visiškai nuoširdžiai ir atvirai kalbėjo su kaliniais. Ir nieko jiems nesiūlydamas, pats tiesiog reguliariai meldėsi ir, pagal galimybes, tyliai kaip pats sau atlikinėjo mišias (mišios yra aukojimas, tad jos daromos nebūtinai tikintiesiems).

Per kelis mėnesius kaliniai ne tik ėmė Zdebskį gerbti, klausytis, bet ir iš viso kalėjimo per tiesas ir netiesas veržtis į Zdebskio mišias. Bandymai Zdebskį perkelti į kitas patalpas baigėsi tuo, kad ir ten prasidėjo mišios ir vizi kaliniai brovėsi dalyvauti mišiose jau tenai. Bandymai uždaryti Zdebskį ir atskirti nuo kitų kalinių pavirto tuo, kad kaliniai ėmė grasinti kalėjimo valdžiai riaušėmis.

Zdebskis iš kalėjimo buvo paleistas anksčiau laiko kaip atseit už pavyzdingą elgesį, nes kalėjimo vadovybė kreipėsi į KGB, reikalaudama pašalinti tą kunigą, nes kalėjime dėl jo žlunga visa kalėjimo tvarka.

Štai dėl tokio lygio bajerių Juozas Zdebskis ir turėjo tą KGB slapyvardį - "Akiplėša", nes eidavo prieš komunistinę tvarką taip, lyg Sovietų Sąjungos išvis nebūtų.