Juodoji mamba

Juodoji mamba būna įvairių spalvų, bet paprastai nekrintanti į akis, dažniausiai - nuo pilkšvai rudos iki tiesiog šiaip gan pilkos, kartais su chaki atspalviu. Retais atvejais būna ir gerokai tamsesnių, link juodos spalvos, tačiau tai išimtys. Išties gi juodąja šita mambų rūšis vadinama tik dėl burnos, kuri dažniausiai būna tamsiai pilka ar juoda. Bet ir čia neapsigaukite - kai kurios juodosios mambos, ypač jaunesnės, turi visiškai šviesiai ružavą, porkinės spalvos burną, nors yra tokios pat nuodingos, kaip ir kitos.

Juodoji mamba - daugelio vertinama, kaip potencialiai pavojingiausia iš visų žmonijai žinomų gyvačių. Pavojingumas čia kyla dėl bendro įvairių savybių rinkinio - greitų ir efektyviai veikiančių nuodų, didelio gyvatės dydžio, ilgų nuodingų ilčių, didelio gyvatės greičio, gebėjimo laipioti medžiais, gebėjimo kąsti dideliame aukštyje (virš metro) ir bendro gyvatės agresyvumo. Juodąja mamba šita gyvatė pavadinta ne dėl to, kad pati būtų juoda, o dėl to, kad turi visai juodos spalvos burną.

Yra žinoma gyvačių, kurių nuodų pavojingumas yra daug kartų didesnis, pvz., įvairios vandenyje plaukiojančios jūrinės gyvatės. Yra žinoma ir didesnių gyvačių, pvz., kaip karališkoji kobra. Yra ir gyvačių, kurios sukelia daug daugiau mirčių, pvz., smėlyninė angis, kaip ir daug kitų gyvačių, kurios vienaip ar kitaip lenkia juodąsias mambas. Nepaisant to, visos kitos gyvatės laikomos potencialiai mažiau pavojingomis už juodąją mambą.

Vienintelis juodųjų mambų privalumas - kad jos yra ganėtinai retos, todėl žmonės su jomis susiduria irgi retai. Kadangi retai susiduria, tai retai ir apkandžiojami.

Kodėl juodoji mamba tokia pavojinga

Juodoji mamba pasižymi nuodais, kurie veikia dideliu greičiu, todėl priešnuodžiai nuo jų dažnai gali nesuveikti - tai viena iš pavojingumo problemų. Pvz., smėlyninės angys sukandžioja labai daug žmonių, tačiau dauguma jų pagyja, ypač jei gauna medicininę pagalbą. Dažniausia mirčių nuo smėlyninių angių priežastis - tai, kad tų sukandimų būna itin dažnai, nes šios gyvatės veisiasi tiesiog namuose. Juodųjų mambų įkandimai būna daug rečiau, tačiau labai didelė jų dalis baigiasi mirtimi. Statistika iš Afrikos rodo, kad tais atvejais, kai nėra galimybės laiku suteikti pagalbos, maždaug 1/3 atvejų juodosios mambos įkandimai baigiasi mirtimi. Tuo atveju, jei pagalba būna suteikta laiku ir pacientui suleidžiami priešnuodžiai, mirtimi baigiasi maždaug 1/8 atvejų. Ir vienu, ir kitu atveju skaičiai yra kraštutinai dideli, lyginant su kitų gyvačių įkandimų baigtimis.

Juodosios mambos greitis ir agresyvumas

Negana to, šita gyvatė yra stebėtinai agresyvi - kai kitos gyvatės bėga nuo žmonių ar, daugų daugiausiai, tiesiog gina savo teritoriją, lizdą, tai juodoji mamba elgiasi proaktyviai - pati puola ir persekioja potencialų pavojaus sukėlėją. Yra žinoma, kad neilgose distancijose, esant geroms sąlygoms, juodoji mamba sugeba pasiekti apie 18-20 km/h greitį, o tai reiškia, kad kad gali pavyti vidutiniškai bėgantį žmogų. Palyginimui, ilgesnėse distancijose vidutiniškai bėgančio žmogaus greitis tėra apie 10 km/h, tuo tarpu 20 km/h yra gerų sportininkų greitis vidutinėse ar ilgose distancijose, o olimpinių čempionų sprinto greitis (t.y., bėgimas labai neilgu atstumu) yra apie 37 km/h.

Aišku, juodoji mamba nėra pajėgi tokiu dideliu greičiu šliaužti kilometrą, tačiau jei atstumas nėra labai didelis, o auka, pvz., dar ir pargriūna ar turi manevruoti, tai juodoji mamba su tokiais tempais gali lengvai pavyti. Kadangi mamba elgiasi proaktyviai, agresyviai - tai ji puola, vejasi ir paveja. Ir tada žmogui būna šakės.

Negana to, šita gyvatė sugeba nepaprastai didelę savo kūno dalį pakelti virš žemės - maždaug iki 40% kūno. Jei tai nėra labai didelė, o tiesiog vidutinė mamba, ji bus apie 2-3 metrų ilgio, o tai reiškia, kad virš žemės ji gali pakelti apie metrą ar daugiau savo kūno. Jei prieš tai ji buvo susilanksčiusi, tai tą metrą ji įveiks tiesiog akimirksniu. Negana to, ji gali kąsti visai ne į kojos apačią, kaip daro daugelis kitų gyvačių, o gerokai aukščiau - į šlaunį ar į kirkšnį. Pastaruoju atveju įkandimas tenka itin daug kraujagyslių turinčiai kūno daliai, dėl ko nuodai po kūną išsivaikšto per kelias sekundes. Jei nuodai bus įšvirkšti į vieną iš sąlyginai didesnių kapiliarinių kraujagyslių - tai reiškia, kad jau po 3-5 sekundžių pradės reikštis pirmi prasidedančio paralyžiaus simptomai (galūnių tirpimas), dar po keliolikos sekundžių žmogus pradeda griuvinėti. Mirtis tokiu atveju gali ištikti jau po pusės minutės.

Labai situaciją pablogina ir tai, kad šios gyvatės turi vienas iš ilgiausių nuodingų ilčių. Tipiškos nedidelės juodosios mambos nuodingi dantys siekia apie 5mm, tačiau pas didžiausias gali siekti ir iki 25mm. Tai reiškia, kad tokie ilgi dantys lengvai perkerta kiaurai ir viršutinius drabužius, ir batus, ir panašiai. Dėl ilgio tokie dantys leidžia suleisti nuodus giliau į raumenis ir su padidinta tikimybe gali pasiekti didesnes kraujagysles.

Juodosios mambos nuodų poveikis

Jei įkandimas teko neesminei kūno vietai, nuodai pakliuvo į raumenis - pirmi prasidedančio paralyžiaus simptomai pradeda vystytis maždaug po 10 minučių, kas irgi yra labai greitas tarpas, nes tai reiškia, kad žmogus greičiausiai nespės pasiekti vietos, kur prisiškautų aplinkinių pagalbos. Paralyžius pilnai išsivysto maždaug per 45 minutes nuo įkandimo. Mirtis ištinka maždaug per 7-15 valandų. Laiku negavus priešnuodžių, tikimybė mirti yra labai didelė, maždaug apie 30% ar netgi daugiau.

Dėl to, kad kai kurios juodosios mambos gali užaugti iki maždaug 4 metrų ar metgi didesnio ilgio (maksimaliai - maždaug iki 4,5m), neretai galimi įkandimai ir į viršutinę žmogaus kūno dalį, pvz., į pilvą, į krūtinę ar į veidą. Pastaruoju atveju itin greitai pradeda trikti žmogaus sąmonė, tikimybė mirti yra labai aukšta.

Juodosios mambos nuodų sudėtis

Juodosios mambos nuodai yra kompleksiniai, sudaryti iš kelių dešimčių skirtingų neurotoksinų, kurių dalis yra gana skirtingai veikiantys. Dėl tų priežasčių efektyvūs priešnuodžiai nuo šios gyvatės neegzistuoja ir nėra įmanomi, bent jau šiais laikais. Netgi patys geriausi priešnuodžiai tiesiog sumažina tikimybę mirti kelis kartus kartus. Statistika rodo, kad kasmet maždaug iš 35-40 juodosios mambos įkandimų atvejų, kurių metu pacientui dar gana ankstyvoje stadijoje buvo suleisti priešnuodžiai, apie 5-6 žmones visviem miršta.

Taigi, ne šiaip sau šita gyvatė laikoma pavojingiausia iš visų, su kuriomis žmonėms pasitaiko susidurti.

Dar žr.

• Kill Bill filme pagrindinė herojė turėjo Juodosios Mambos pravardę ir buvo žinoma, kaip pati pavojingiausia žudikė. Tame pat filme juodosios mambos irgi figūruoja, kaip žmogžudystės įrankis.