Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Japončikas
Japončikas, oficialiai vadintas kaip Вячеслав Кириллович Иваньков arba tiesiog Viačeslavas Ivankovas - patsai žymusis rusų mafijos vadas, nušautas 2009, tai iki šiolei nelabai aišku, kas ten jį taip patvarkė, nes sako, kad Putinas jau į pabaigą tuos nusikaltėlius naikino, kurie su FSB prasčiau bendradarbiavo, o Japončikas mat beveik 20 metų pragyvenęs JAV, nuo FSB nagų atsimušė ir kažkuo nepakluso...
Kiti gi sako, kad tiesiog senstelėjo, o priešų turėjo prikaupęs krūvas, tai už tai jį ir nušovė. Dar sako, kad su Šabtajum Kalmanovičium galėjęs kažko nepasidalinti, nors tuo ir sunku patikėt...
Pagarsėjo gi Japončikas tuo, kad dar vėlyvuoju sovietmečiu tapo vienu iš žymiausių viso SSRS nusikaltėlių, o jo gaujos dydis ir sukami pinigai buvo tokie, kad visus mentus ir prokurorus bei teisėjus arba papirkdavo, arba įbaugindavo, o jei kas nepasiduodavo - tai ir nudėdavo. Buvo dešinioji ranka pas pirmąjį stambaus masto reketininką - Mongolą, katras buvo laikomas viso SSRS nusikalstamumo vadeiva ir gyveno iš to, kad pogrindžio verslininkus plėšdavo - paprastai atlėkdavo su 30 žmonių gauja, išsiveždavo visą verslininkautojų šeimą miškan, o ten kankindavo tol, kol šie neatiduodavo viso turto.
Tai Japončikas pagarsėjo, kai milicija ir prokuratūra, vis nutraukinėdama bylas prieš Mongolą, liko bejėgė, tačiau valdžion lendant Andropovui, nusikalstamomis gaujomis užsiėmė KGB, katra Mongolą su didžiąja dalim jo chebros sučiupo ir pasodino. Labai keistai gavosi, kad iš visų stambesnių Mongolo mafijos vadeivų išsisuko tiktai Japončikas. Ir tada šisai sugalvojo patobulintą reketo būdą: įsigijo mašinų, perdažytų kaip milicijos mašinos, prisipirko milicijos uniformų ir su savo suburta kelių dešimčių žmonių gauja ėmė lankyti bei plėšti tuos pogrindžio verslininkus vidury baltos dienos. Ir juk niekas nesiskųsdavo.
Tai pakol 1980 ir tą Japončiką pagavo vėlgi KGB ir paskui labai keistai paleido kaip už nieką. O paskui vėl nusikaltimai ir žmonių teroras tęsėsi ir vėl KGB suėmė tą Japončiką ir vėl paskui paleido. Ir vėl suėmė. Tai dabar čia pasidarykit išvadas. Tai aišku, galų gale, kai tas pasijutęs nebaudžiamu, visai įsisiautėjo ir vidury baltos dienos kažkokiam restorane ėmė šaudytis su kažkokiais gruzinais, tai jau galų gale suėmė, tai pasodino, bet paskui apie 1990 vėl paleido. Ir tada Japončikas išvažiavo į JAV, kur jau po kelių mėnesių per kažkokią kratą, mat jau buvo prisidirbęs vėl kažko, ėmė ir keistai apsišvietė, nes FTB surado pas jį visą komplektą padirbtų užsienio valstybių pasų ir t.t., visiškai tokių pat, kokius rasdavo pas KGB agentus.
Bet kažkokiais ten neaiškiais būdais anas Japončikas ėmė ir įsisuko visgi JAV, kur tapo vienu iš svarbiausių mafijozų, pakraupinusių ne tik kokią nors italų mafiją, bet ir naujas visokias ten Mara Salvatrucha gaujas, kurios ligtol visiems atrodė kaip košmaras. Ir jau paskui keistais būdais Japončikas nutiesė savo čiuptuvus atgal į Rusiją, kur per kokius 10 metų buvo pripažintas visišku rusų mafijos krikštatėviu, prieš tai pašalinęs visus, kas tik jam trukdė ir išnaikinęs konkuravusių gaujų vadus.
Dar buvo pasakojimų, kaip ans su konkurentais elgdavosi - pažadėdavęs jiems viską, pripasakodavęs visokių ateities planų, bendrų biznių, suplanuodavęs visokių investicijų ir taip toliau, taip kad konkurentai ir didžiausi priešai po pokalbių su Japončiku pasijusdavo baisiai pradžiuginti ir galvodavo, kad visos bėdos išsisprendė. Ir taip visiems savo sėbrams papasakodavo. Tiktai po savaitės ar kelių staiga imdavo ir nudėdavo kas nors juos. Ir visi tie gražūs planai baigdavosi.
Vienareikšmiškai Japončikas buvo susietas su daugybe visokių žymių figūrų, pavyzdžiui su Josifu Kabzonu, Šabtajum Kalmanovičium, Otaru Kvantrišviliu, Anzoriu Aksentjevu-Kikališviliu beigi daugeliu kitų visokių.
Ir visų pažinojusių atsiliepimais, Japončikas buvo nepaprastai intelektualus, protingas, malonus ir inteligentiškas žmogus...