Isterinis raptusas

Isterinis raptusas - specifinė, paprastai psichogeninė raptuso rūšis, kylanti isterija sergantiems pacientams. Būdingas kiek mažesnis pacientų agresyvumas, nei kitų raptusų atveju.

Isterinio raptuso kilmė dažniausiai psichogeninė arba įjungiama psichogeninių faktorių. Dažniau būna pacientams, kurie jau yra gulėję psichiatrinėse ligoninėse ir matę kokių nors kitų raptuso atvejų, kuriuos šitaip ir ima nesąmoningai pamėgdžioti.

Būdinga, kad isterinio raptuso metu pacientas rėkia, verkia, triukšmingai skundžiasi, blaškosi po patalpą, kartais bando pulti kitus žmones ar susižaloti pats save. Paciento skunduose tiesiogiai ar netiesiogiai atsispindi dalykai, kuriais jis nepatenkintas ir kurie tapo tiesiogine raptuso priežastimi.

Kaip ir kiti isteriniai reiškiniai, pats isterinis raptusas irgi teatrališkas, pacientas stengiasi kuo labiau atkreipti aplinkinių dėmesį, sukelti kuo stipresnį įspūdį. Tačiau nereikia šito nuvertinti, nes isterinio raptuso metu pacientas tiek įsijaučia į vaidmenį, kad jo sąmonė susiaurėja ir aptemsta, tad ligonis gali imtis neadekvačių veiksmų - dažniau nukreiptų prieš save, nors kartais ir prieš aplinkinius.

Isterinio raptuso metu pacientas gali bandyti ką nors sužeisti peiliu ar kokiu kitu pasipainiojusiu įrankiu, taip pat gali bandyti susižaloti ar nusižudyti ir pats. Skirtingai nuo melancholinio raptuso, tokie veiksmai būna ganėtinai parodomieji, dažniau riboto pavojingumo, tačiau vsivien galintys pasibaigti letaline baigtimi, pvz., jei pacientas demonstratyviai pesirėš peiliu sau pilvą ar per langą iššoks.

Kaip ir įprasta, bet kokio raptuso atveju reikia pacientą hospitalizuoti, tad isterinio raptuso atveju - irgi.