Išnykę Lietuvos vardai

Išnykę Lietuvos vardai – tai tokie vardai ar pavardeniai, kuriuos jau seniausiai Lietuvos gyventojai neduoda naujagimiams. Šiais laikas visi nori turėti kokių amerikoniškų vardų, tipo Tomas ar Bartas, o vat anksčiau būdavo išduodami gražūs lietuviški vardeliai, kai kuriuos kurių galima būtų net grąžinti.

Išnyko dėl daugelio priežasčių: ar tai visokių Vitalijų su Gošomis iš Sovietų Rūsio pribėgo, ar tai vardai iš pradžių nebuvo populiarūs ir daugelis piliečių jų tiesiog nežinojo, ar tai net ėjo pagal logiką „šitaip savo vaiką nevadinsiu.“ Pamažu, kai kurie vardai irgi tampa vis mažiau naudojami, o kai kurie - vis daugiau ir daugiau. Visokių Ąžuolų ir Liepų jau ne tiek daug, kiek būdavo anksčiau; ką jau kalbėti apie visus Beržus, kuriuos galima ant pirštų suskaičiuoti (o gal jau ir negalima).

Tiesą sakant, viskas kiek kitaip - Ąžuolų ir Liepų populiarumas kaip tik atvirksčiai - didėja, o štai Eglių populiarumas - mažėja.

Kai kurie švenčia vardadienius, kai kurie ne, Mauras švenčia, tik musulmoniškai

Pavyzdžiai

Štai dar viena visus pipedus jau dapisusi Demotyvacijos nuotrauka

• Fricis – vardas, kuris labiau tiktų ciūcei ar katei, bet būdavo naudojamas ir žmogoms.
• Vandalina – va toks vardas tiktų bet kokiai padoriai mergaitei.
• Pesė – jeigu labai jau pėsa protą.
• Loginas – šitas būtų išaugęs technologijų ekspertų, ale paskutinį kartą jis buvo suteiktas 1955, todėl...
• Apistisėjus, kartais Apipistisėjus – apie jį galima būtų net iljadą parašyti.
• Karusė – o gal net ir Karusėlė?
• Pasturgalis – epiškas vardas.
• Bonaventūras – egzotiškas vardas, vienok iš visų paminėtų kiek dažnesnis, prie sovietų duotas 4 kartus - 1945, 1954, 1971 beigi 1985 metais.
• Šekėnija – ta Š raidė įtakota lenkų kalbos. Šiaip turėtų būt Secenija.
• Fetenija – tiesiog Fetenija.
• Tarasijus – skamba, kaip rimtas vyras.
• Foka – o kodėl ne Faka?
• Krisius – žiurkius kažkoks. Vienas žmoga šiuo vardu gimęs 1946.
• Inpista - lygtai graikiškas vardas
• Mauras – advokato vardas.
• Maras – ...
• Jackus – šitą tai tikrai reikia grąžinti, bo paskutinį kartą jis buvo suteiktas 1933.
• Gigina – gerai, kad ne Bibina.
• Ancas – šiaip normalus vardas - tokie vardai vyrams duoti 1933, 1938, 1939 ir 1957.
• Erkė – Kalabybiškių paleistuvė.
• Anufrijus – vyskupo vardas. Lietuviškai tai Anupras. Tačiau duotas du kartus - 1929 ir 1943.
• Akinfa – koks vyras nenorėtų sau į žmonas turėt Akinfą?
• Vilkas, Farkas (vengriškai vilkas) - taikytas matyt Stepono Batoro laikais (apie XV-XVI amžius).
• Vardas Pavardė – žemaičių kilmės vardas, originale rašomas „Vuords Puovuordė“
• Merunes (Merhunes), arba gal šiaip Merūnas - demoniškas vardas, bet ir dabar yra vienas dainininkas panašiai iškreiptu vardu.
• Buchenvaldas (paprasčiausiai Valdas) - manomai sudurtinis germano-lietuviškas.
• Radi - greičiau musulmoniškas, gal čigoniškas, taikytas 2007-tais metais, daugiau neminėtas, toliau galimai taikytas benamiams šunims.
• Jovaiša - supratime pavardė, bet buvo 1986 m. suteiktas Argentinos lietuviui, kas manomai gali būti ir vardas.
• Puntukas - šiuo atveju kirtis ant pirmo skiemens (Púntukas), galimai žuvęs didelis lietuvių karžygys, sudegintas ant atitinkamo akmens.
• Matotaupa - čia gal ne prie vietos, bet kaip skamba - Matotaupa ir Akinfa.
• Kunigundas - nemaišyti su Kunigunda, čia vyriškos lyties gunda, dabar turbūt specialiai nesuteikiamas.
• Meška - paprastas pamirštas vardas, matyt dėl per didelio rytų kaimyno asociacijos.
• Girtutė - labai normalus vardas, paskui iškreiptas į Girdutė.

Reti, bet neišnykę vardai

• Domicelė – micė acė kumbacelė. Realiai tai vis dar gyvuojantis vardas ir kartais suteikiamas vienai kitai moteriai, o ir nuo 2007 po truputį populiarėja.
• Cecilija - vėlgi jaučiamas graikiškumas ar itališkumas. Panašiai kaip ir su Domicele - po truputį populiarėja, nors Cecilija tarpukariu buvo įprastesnis vardas.
• Gaila (čia galimi deriniai - Skirgaila, Jogaila) - tiesiogiai nebetaikomas, na nebent jungtinis ar kitaip iškreiptas, nors turi vardadienį gegužės 17 d. Sovoke dažnai buvo sutinkamas kaip atskiras vardas, dabar nelabai duodamas nuo 2005, bet kadangi dažniausiai sutinkamas 45-60 metų žmonėse, o ir po sovietmečio kažkiek naudotas, tai galima sakyti, jog tai neišnykęs vardas.
• Kamato Tajama – retas japonų kilmės vagišius, vis dar tebegyvenantis kažkur Ramučiuose.
• Anachuj Tachata – dar vienas japonų kilmės bomžas, tik jau Kėdainiuose.