Outlast

Outlast yra žaidimas, įvertintas Pipedijos Gameland'o. Mes garantuojame kokybišką ir aiškų įvertinimą be jokių naxui ir makaronų kabinimų!

Čia aprašomas kompiuterinis žaidimas

Outlast

Gamintojas: Red Barrels

Leidėjas: Red Barrels

Platforma: PC, Linux, Playstation, Xbox One

Išleidimo data: 2013 rugsėjo 4 d.

Žanras: Siaubiakas

Kalba: Anglų

Žaidėjai: Vienas žaidėjas

Tinklalapis: Steam

Outlast (liet. Išgyventi ar Išpaskutinis) esą baisiakų vaizdo žaidimų serija, sukurta Red Barrels 2013-tais metais. Ji yra žinoma, kaip idealus kontentas jutūberiams dibilams filmuoti, nes žaidimuose daug keiksmažodžių, kraujo, vidinių bei išorinių organų, lavonų, religinių šizofrenikų ir dar-dar daugiau nuogybių, o jutūberių klyksmus galima girdėti net stovint ant Marso. Kartu su Five Nights at Freddy's yra bene didžiausias tų laikų smegenų puvimo kontentas.

Visi šios serijos žaidimai (jų yra trys, plius vienas papildas) turi skirtingus siužetus ir tarpusavyje yra nelabai susije, tačiau jų visų premisė yra tokia: tu esi bejėgis kaulas, kuris užstrigo kažkokioj šiknoj, toli nuo civilizacijos, ir kurį bando nugaboti psichopatai. Pagrinde, Red Barrels ėmė idėjas iš tada išpopuliarėjusio žaidimo Amnesia: The Dark Descent, kur pagrindinis veikėjas irgi vaikšto bejėgis nuo visokių monstrų, bei The Blair Witch Project su savo madingom Sony kamerom, kurios turi naktinį regėjimą.

Žaidimai

Išgyventi

Žunalistas Mailzas Apšeris atvažiuoja į „Mount Massive“ psichiatrinę ligoninę, kur, pasak dokumento nuo nežinomo „stukačiaus“, kompanija eksperimentuoja su žmonėmis ir daro kitus labai blogus dalykus. Žurnaliuga patenka į ligoninę ir jau iš tenai nebegali išeit. Maža to, kad kažkoks dviejų metrų ūgio dručkis jį numeta nuo antro aukšto, tai dar ir pakvaišęs kunigas, manantis, kad Mailzas su savo kamera čia viską pafilmuos ir praneš pasauliui visą tiesą. Dabar jam nėra daugiau ką veikt, išskyrus kaip vaikščioti po ligoninę ir viską tenai filmuoti. Tuo pat metu jis bando išgyventi, nes pastate yra daug psichų. Galu gale žaidėjas supranta, kad šiame cirke ne tik bėgioja nuogi ir ginkluoti idiotai kartu su storais mutantais, bet dar ir kažkokios para-analinės nematomos būtybės skraido. Po viso šito vargu, ar kam nors nenuvažiuos stogas.

Išgyventi: Stukačius

Veilandas Parkas, dirbantis toje ligoninėje, patyliukais nusiunčia Mailzui būtent tą laišką, kurį tas skaito pačioje pradžioje. Veilandas yra labai nepatenkintas tuo, kad jo darbdaviai ir kolegos yra visiški paskūdos, pasiruošę eksperimentuoti su žmonėmis, tačiau, stukačių Veilandą pagauna ir nominuoja „Mount Massive“ psichiatrinės ligoninės pacientu. Dabar jo pagrindinis tikslas yra pabėgti ir, kaip ir Mailzui, atskleisti visą tiesą apie šią kompaniją pasauliui. Kaip ir originaliam žaidime, kelyje sutiks visokiausių psichopatų, nuo džiaugsmingų kanibalų iki susirūpinusių jaunikių, neskiriančių vyrus nuo moterų.

Išgyventi 2

Operatorius Bleikas Langermanas, kartu su savo žmona ir žurnalistę Lina Langerman, sraigtasparniu skrenda į kažkokį dvokiantį kaimą vidury niekur, tačiau po kažkokios neaiškios šviesos, sraigtasparnis palūžta ir veikėjai griūna. Bleikas išgyvena, tačiau savo žmonos jis niekur neranda. Tad dabar jam reikia rasti Liną ir kartu pabėgti iš šito religinių šizofrenikų kaimo. Bleikas sužino, kad čia konfliktuoja dvi religinės grupuotės – tėtuko Noto fanatikai, kovojantys prieš antikristą, kurį ruošiasi pagimdyt Bleiko žmona, ir eretikai, kurie nori pasaulio pabaigos ir antikristo gimimo. Prie viso to, pagrindinis veikėjas dažnai haliucinuoja ir savo brieduose bėgioja po religinę mokyklą. Žaidimas dar labiau beprotiškas, nei praeitos dalys, tačiau labai mažai ką paaiškina, kuo gali labai smarkiai užpisti.

Kaip žaidžiasi?

Valdoma pirmo asmens. Pagrinde žaidimas labiau primena vaikščiojimo simuliatorių, nes labai nedaug ką jame galima veikti apart nuo bėgiojimo. Galima užsiimti parkūru, jeigu taip jau norisi, tačiau su tokiu gremėzdišku valdymu labai jau neprisiparkūrinsi. Viena pagrindinių žaidimų serijos mechanikų yra kamera, su kuria žaidėjas ne tik gali filmuoti, bet ir matyti tamsoje. Aišku, kaip ir visos kameros, ilgai negyvena, todėl joms reguliariai reikia keisti baterijas, kurias geimeriai gali rasti lokacijose.

Pagrindiniai priešininkai yra visokie psichopatai, prieš kuriuos negalima kovoti, o tik vengti. Iš pradžių gali pasirodyt baisu, tačiau reikia nepamiršti, kad šio geimo dirbtinis intelektas yra visiška tryda, todėl apgauti šiuos durnelius nėra sunku, tik jei jų nėra per daug.

Pipedijos recenzija

Pjudipajus klykia, kaip gimdanti moteris. Vat toks buvo kontentas 2013-tais metais ir niekas nepasikeitė nuo to laiko

Čia pateikta visos žaidimų serijos recenzija.

Mūsų vertinimas:

• Grafika: - 20/25 - kaip nebūtų keista, net pirma dalis atrodo fantastiškai, nors ir buvo padaryta Unreal Engine 3 variklyje. Visos detalės, nuo tekstūrų, veikėjų modelių, iki kraujo ir kitko. Vienintelis dalykas tas, kad animacijos žaidime prastokos ir, gražiai ir literatūriškai pasakius, medinės.
• Muzika: - 25/25 - Samuel Laflamme yra pirmu dviejų žaidimų kompozitorius ir savo darbą tasai atliko fantastiškai. Outlast takeliai dažniausiai yra orkestriniai ir skamba labai atmosferiškai.
• Playstory: - 10/25 - pirmom valandom žaidimai gali pasirodyti labai bauginantys. Vis gi niekada nežinai, ko galima tikėtis iš siaubo žaidimo. Problema yra ta, kad labai greitai šie geimai parodo žaidėjui viską, ką turi ir nieko naujo nesiūlo. Jie pasidaro repetityvūs, o nesibaigiantys bėgiojimai nuo monstrų pereina iš siaubo į nuobodulį ir frustraciją. Siužetai irgi negelbėja, nes labai daug ką nepaaiškina, arba paaiškina pseudointelektualiais terminais, kurių prasmes nežino nei žaidėjai, nei patys kūrėjai. Aišku, nei viena iš Outlast dalių nėra labai ilgi, tačiau vis tiek labai greitai visas šitas cirkas atsibosta.
• HUD/Interfeisas - 15/25 - apie interfeisą nėra labai daug ką pasakyti. Jis labai minimalistiškas, bet aiškus.

Galutinis vertinimas: 70/100