Humanizavimas

Humanizavimas - toksai virsmo kismas, kurio metu virsmas kažkaip taip mistiškai keičiasi į kismą, kad nuo to mistiniu būdu esą turi pasidaryti visiems geriau, o kitiems - kažkuriems blogiau, bet nuo to irgi geriau, kadangi visiems blogiau taip, kad galų gale visiems jau pasidaro blogai. Taip vieningame blogumo lygyje visi pasidaro harmoningi, nes harmoningumo esmė ir yra, kad visiems būtų vienodai.

Bene ryškiausias humanizavimo pavyzdys - tai gatvių humanizavimas, kurio metu gatvės yra susiaurinamos dvigubai, įvedamas vienpusis eimas, sankryžos apstatomos kažkokiomis keistomis barikadomis, o pėsčiųjų perėjos perkeliamos nuo sankryžų taip toli į šonus, kad pėstieji pradėtų vaikščiot neaišku pro kur. Ir papildomai dar stulpai nudažomi juoda spalva, kad būtų viskas pagal kokį tai gatvių standartą.

Tokio kismo virsmo pasekoje gatvė susiharmonizuoja su aplinka taip, kad pėstiesiems pasidaro gerai, nes vairuotojams pasidaro daug blogiua, negu pėstiesiems, o todėl vairuotojai irgi tampa pėsčiaisiais, todėl visų blogumo lygis nukrenta iki bendro žemiausio vardiklio, taip susivienodindamas - susiharmonizuodamas.

Pagerinta harmonizavimo forma - tai darnusis harmonizavimas, kurio metu harmoningasis darnumas diegiamas darniuoju būdu - t.y., visur, kur papuola be jokio proto, aiškinant, kad čia taip kažkodėl reikia, ir kuo nesąmoningiau - tuo čia viskas esą darniau. Dar kita harmonizavimo forma - įtraukusis harmonizavimas, kurio metu į šitą nesąmonę dar ir įtraukiami kokie papuola nesusiję žmonės.

Dar žr.

• Harmonizavimas
• Darnumas
• Įtrauktis
• Gatvių siaurinimas