Homo sovieticus

Homo sovieticus - sena, jau nykstanti(šis teiginys yra ryškiai abejotinas) dibilų atmaina, lobotominiai degeneratai, sukurti Stalino-Brežnevo baudžiamosios psichiatrijos institutuose. Vienareikšmiškai diagnozuojami kaščenitų (pastarieji, kaip spėjama, savo laiku ir buvo baudžiamosios psichiatrijos bendradarbiais). Spėjama, kad sindromas gali būti genetiškai paveldimas.

Tipiški homo sovieticus požymiai - nostalgija sovietmečiui, komunistinės santvarkos idealizavimas, neapykanta patriotizmui, lietuvybei (kartais net iki demonstratyvaus lietuviškų raidžių atsisakymo ar žodžio "Lietuva" rašymo išimtinai iš mažosios raidės), dalyvavimas NK-95, Seimo šturme, etc.. Būdingas užsiėmimas - šikti į komentarus.

Daugelis senesnės kartos homo sovieticus atstovų jau pasiekė pilną degeneraciją, pasireiškiančią progresyvine silpnaprotyste, alkoholizmu, valkatavimu, asocialiu elgesiu, nevalingu tuštinimusi viešose vietose, vulgariais riksmais gatvėse. Ankstyvesnėse stadijose atpažįstami iš analinių fekalinių kompleksų, atvirai prokomunistinių pažiūrų, neadekvataus požiūrio į aplinką, visiško neatsakingumo.

Valdžioje homo sovieticus atstovauja tipiškai ekskrementalistines pažiūras, nors formaliai gali priklausyti visiškai priešingų pažiūrų partijoms.

Žinomi veikėjai

Vienas iš žymiausių kovotojų prieš Homo sovieticus - Čyvas. Tipinis homo sovieticus degeneratas - Nelabz iš konfų. Labai ryškus homo sovieticus, idiotas Kantas.