Hipokrato priesaika

Hipokrato priesaika - tai ta, kurią gydytojai dalina į kairę ir į dešinę, nes jie visiems tik prisiekinėja. Išties gi tai kažkaip neprisiekinėja dabar jau niekas hipokratais, bet vis dar pacientai tiki tokiais mitais, kad esą kažkaip ten gydytojus toji priesaika varžo, ir jei ją anie kažkaip pažeis, tai paskui degs pragare.

Daugumos pacientų įsivaizdavimu, Hipokrato priesaika yra labai trumpa, o jos tekstas toks:

Prisiekiu vykdyti visus paciento išsigalvojimus ir užgaidas, neimti jokio atlyginimo, dirbti visą parą ir dar pacientui primokėti už tai pinigų.

Hipokrato priesaikos tekstas

Hipokrato priesaikos tekstas buvo parašytas maždaug 460–377 m. prieš Kristų, o išvertus į lietuvių kalbą, yra maždaug toksai:

Prisiekiu gydytoju Apolonu, Eskulapu, Higija ir Panacėja, taip pat šaukiuosi liudininkais visus dievus ir deives, kad šią priesaiką ir šį pasižadėjimą vykdysiu nepriekaištingai pagal savo jėgas ir sąžinę:

Savo mokytoją, išmokiusį mane šio meno, gerbsiu kaip savo tėvus, dalysiuos viskuo ir teiksiu, ko tik jam gyvenime reikės;

jo sūnus laikysiu savo broliais ir mokysiu juos be atlyginimo ir sutarties, jei panorės šio meno išmokti;

perteiksiu savo pamokas ir paskaitas bei viso kito mokslo žinias tiek savo, tiek ir savo mokytojo sūnums, taip pat tiems mokiniams, kurie pasižadės raštu ir duos gydytojo priesaiką, o be šių – niekam kitam.

Gydydamas ligonius, nurodysiu pagal sugebėjimą bei sąžinę atitinkamą gyvenimo būdą ir juos saugosiu nuo bet kokios žalos ir skriaudos.

Į kokį tik namą aš beužeisiu, žengsiu sergančiųjų labui, be išankstinio kėslo pakenkti ir įžeisti, ypač be kūniško geismo moterų ar vyrų, laisvųjų žmonių ar vergų, kuriuos man teks gydyti.

Niekam, nors ir labiausiai prašytų, neduosiu mirtinų nuodų, taip pat panašių jų sumanymų patarimu neparemsiu.

Be to, nė vienai moteriai neduosiu priemonės pradėtam gemalui ar vaisiui sunaikinti.

Užsiimsiu medicinos menu, gyvendamas nesavanaudiškai ir dorai.

Sergančių akmenlige pats neoperuosiu – tai atlikti pavesiu prityrusiems chirurgams.

Į kokį tik namą aš beužeisiu, žengsiu sergančiųjų labui, be išankstinio kėslo pakenkti ir įžeisti, ypač be kūniško geismo moterų ar vyrų, laisvųjų žmonių ar vergų, kuriuos man teks gydyti.

Visa, ką gydydamas matysiu ar girdėsiu, ar šiaip ką, net ir nekviestas gydyti, patirsiu apie žmonių įprastą gyvenimą, nutylėsiu ir laikysiu paslaptyje, jei nebus reikalo tai viešai paskelbti.

Taigi, šios priesaikos nepriekaištingai laikantis bei jos nelaužant, tebūna man lemta džiaugtis gyvenimo laime ir darbo sėkme, o mano garbė tebūna amžinai visų žmonių aukštinama.

Jei šią priesaiką sulaužysiu ar neteisingai prisieksiu, teįvyksta man viskas priešingai.