Gliseris

Britų 1943 sukurtas Vosper klasės kateris buvo vienas iš sėkmingesnių II Pasaulinio karo torpedinių katerių. Šis konkretus laivas nuotraukoje - amerikiečių pagal licenciją gamintas Vosper variantas, PT-396. Šių katerių greitis siekė apie 74 km/h.

Gliseris - toksai kateris ar valtis, kuri sugeba glisuoti ant vandens paviršiaus. Pasižymi ypatingai dideliu plaukimo greičiu, išskirtiniais atvejais siekiančiu kelis šimtus kilometrų per valandą.

Visų laikų pasaulinis laivų ir valčių greičio rekordas yra virš 511 km/h, šį rekordą pasiekė gliseris "Spirit of Australia" 1978 metų spalio 8 dieną, Australijoje.

Glisavimo esmė - kad laivas ar valtis, plaukdamas vis greičiau, sukuria priešais save bangą, tačiau jei variklio galios pakanka tam, kad laivas iškoptų į savo paties susikurtos bangos viršų, vandens pasipriešinimas staigiai sumažėja, nes bangos viršuje su laivo dugnu kontaktuoja tik labai mažas plotas. Taigi, pakankamai išaugus greičiui, laivo ar valties pasipriešinimas staiga krenta ir greitis tada auga dar greičiau.

Pašaliniam stebėtojui glisavimas būna panašus į tai, lyg laivas ar valtis čiuožtų vandens paviršiumi, atšokdamas nuo bangelių į viršų, jei tik kokios nors bangelės pasitaiko.

Kad glisavimas vyktų lengviau, būna sukuriama speciali laivo ar valties dugno forma - su specialia išėma (laiptelio formos), kurioje vandens srautas atitrūksta nuo dugno. Taip žymiai lengviau pereinama į glisavimo režimą. Speciali laivo dugno forma yra labai svarbi: pvz., tokie laivai, kaip buksyrai, turi nepaprastai didelę variklio galią - visai nedidelis buksyras gali stumti ar traukti milžinišką laivą, nes faktiškai visas buksyras tėra vienas didžiulis variklis nedidelio laivo korpuse. Nepaisant to, kad ir kaip buksyras judėtų į priekį, jo variklio galios neužtenka perėjimui į glisavimo režimą. Tokiam perėjimui būtina ir speciali laivo dugno forma, kuri judantį laivą keltų į viršų.

Tuo pačiu glisavimu paremtas ir laivų su povandeniniais sparnais veikimas, tik čia vandens paviršiumi slysta ne visas laivo dugnas, o tik specialios, pakankamai siauros plokštumos - povandeniniai sparnai.

Glisavimas taip pat naudojamas ir hidroplanuose, kaip būtinas jų pakilimo etapas - kai įsibėgėjus lėktuvui, jis ima glisuoti, pasipriešinimas staiga sumažėja ir lėktuvas gali pasiekti greitį, kuris pakankamas pakilimui nuo vandens.

Gliserio pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio "glisse", "glissade", reiškiančio slydimą. Tiesa, patys prancūzai sako ne glisseur, o hydroglisseur, o ir pats tas žodis reiškia tik oro propeleriu varomą gliserį, o glisavimą vadina žodžiu déjaugeage, kuris reiškia sklendimą (skridimo rūšį). Patys prancūzai (kaip, beje, ir anglai) gliserius vadina hydroplane - t.y., hidroplanais, nors pastarasis žodis mūsų kalboje reiškia ant vandens tūpti galintį ir nuo vandens kilti galintį lėktuvą. Sutrumpintas žodžio hydroglisseur variantas, glisseur, t.y., "gliseris" į lietuvių kalbą atėjo greičiausiai per rusų kalbą.