Glasnost

Glasnost, kartais be reikalo verčiamas kaip viešumas - šiais laikais mažai žinoma Michailo Gorbačiovo reformų politikos dalis, susijusi su žiniasklaida ir žodžio laisve. Kartais Glasnost laikoma tiesiog Perestrojkos dalimi, bet labiau nagrinėtina kaip atskiras, bent dalinai nepriklausomas procesas.

Glasnost SSRS galima palyginti ir su Kinijos režimo sušvelnėjimu: tenai irgi ekonomines reformas pavyko padaryti tiktai neišvengiant ir gana didelio sudemokratėjimo.

Glasnost ir Perestrojka

Reikalas tas, kad SSRS esant krizėje, prireikė daryti reformas - tos reformos ir buvo pavadintos Perestrojka. Tačiau Vakarai spaudė SSRS dėl žmogaus teisių pažeidimo ir dėl to taikė sankcijas, o dėl sankcijų SSRS negalėjo nei kažkokių būtinų prekių ar įrangos importuoti, nei kažko plačiau eksportuoti. Negana to, galimybė cenzūruoti bet kokią informaciją atėmė galimybes ir bet kokioms reformoms, nes, pvz., jei kas nors kažkur vagia ar kyšininkauja, o apie tai draudžiama kalbėti - tai jokios ekonominės reformos realiai įvykti negali.

Taigi, dėl šitų dviejų priežasčių Michailas Gorbačiovas buvo priverstas įvesti pokyčius, apribojančius informacijos cenzūrą, taip pat ir politinės informacijos cenzūrą. Kompartija turėjo pripažinti tai, kad kadaise vyko stalinizmas, trėmimai, žmonių žudymai, taip pat leisti ir kritikuoti partiją, ir taip toliau. Buvo numatoma, kad leidžiama bus tik ribota kritika ir ribotas kiekis išplėstinių temų - tos, kurios nepavojingos, kurios nekritikuoja dabartinių kompartijos veiksmų ir panašiai.

Galima sakyti, kad Glasnost galėjo egzistuoti ir be Perestrojkos, bet be jos niekas tos Glasnost nebūtų įvedinėjęs. O Perestrojka gal ir būtų galėjusi vykti be Glasnost, bet nebūtų turėjusi netgi teorinių galimybių būti sėkminga.

Glasnost sustiprėjimas ir SSRS žlugimas

Kadangi norom nenorom buvo leista šiokia tokia žodžio laisvė, labai staigiai pakilo tokia įvairiausių išviešinimų banga, kad jau po metų-kitų SSRS valdžia neįstengė niekaip suvaldyti informacijos sklidimo ir prasidėjo nevaldomi demokratiniai judėjimai. Pradėjus viešinti KPSS darytus ir tebedaromus nusiklatimus, pasitikėjimas valdžia staigiai krito, bet KGB ir Glavlit sucenzūruoti to jau nebeįstengė.

Lietuvoje, kaip Glasnost rezultatas, atsirado Sąjūdžio žinios, o paskui ir krūva kitų leidinių, kartu su Sąjūdžiu, ir viskas galų gale baigėsi tuo, kad įvyko Nepriklausomybė, ir Kovo 11, ir mes išsilaisvinome.