Ginirojanti ikanomika

Ginirojanti ikanomika - toks naujas, modernus požiūris į ekonomiką, kuris savo polėkiais nei LLRI, nei Aušrai Maldeikienei neprisisapnavo ir neprisisvajojo. Net ir Pipedijai sunku tai aprašyti kitaip, negu parašyti, ką apie tai mano josios idėjiniai kūrėjai (kalba netaisyta ir necenzūruota):

"Tai va, riebiatos. Ginirojanti ikanomika tai yra tada, kai vysi gauna minimalų atlyginimą biant 1509 litų, tada vysi eina į Maksimą ir perka bambalinį alų. Alaus paklausa yšauga, todiel dydinama juo gamiba. A vot tada reikia naujų rabotnikų alui gamynti ir jie priimami ir gauna ni mažiau nei 1509 litus atligynimo. Tada jie biega pyrkty kaliošų, ir diel tuo yšauga kaliošų paklausa. Tada atstatome "Inkarą", priimamia daug rabotnikų, muokame jiem nimažiau 1509 litų ir jie biega pyrkti fufaikų. Fufaikų paklausa padydėja tada Utianoje atidarome naują trikataža ciechą yr viel priimamia rabotnikų. Tada jie biega į Maksimą pyrkti alaus ir vėl vyskas kartojasi tol, kol vysi turi darba yr niabiera bidarbysties. Vot, toks vaizdialis, riebiatos"

Todėl Pipedija pritaria ir siūlo įtraukti tokį metodą į valstybinę ekonomikos generavimo programą, kuri būtų vykdoma valstybiniu lygiu, o kad generacija būtų paskatinta, nes alus čia yra pradžia ir pabaiga, tai reikia alų dalinti visiems nemokamai ir pastatyti kaip tarybiniais laikais automatus, kurie alų už dyką pilstytų visur vietoj gazirofkės.