Generiniai vaistai

Generiniai vaistai - tai tie, kur kainuoja kelis kartus pigiau, o veikia - taip pat gerai. Na, bent jau turėtų taip pat gerai veikti. Tai gal dauguma išties taip gerai ir veikia, ar gal taip gerai ir turėtų veikti, nes visvien gi vaistai, o ir gydytojai gi taip sako, tai gal jie žino.

Išties tai būna visokių dalykų - netgi ir originalūs vaistai kartais veikia blogiau už generinius, nes visaip ten būna. Štai kiek visokių keistų faktorių, kurie gali paveikti vaistus:

• Gamybos sąlygos ir tikslumas - vienos gamyklos gamina vaistus su kiek daugiau medžiagų, kitos - su kiek mažiau. Nors atrodo, kad vaistai būna labai tiksliai dozuojami, išties taip nėra - visiškai tikslios dozuotės sunkiai pasiekiamos, tad ir originaliuose vaistuose, ir generikuose kartais veikliųjų medžiagų gali būt kiek daugiau, o gali būti ir kiek mažiau, nei parašyta. Būna, kad žmogui pakanka vos poros dešimčių procentų vaisto dozės pasikeitimo, kad vaisto poveikis labai sumažėtų ar labai sustiprėtų - taigi, netikėtai ir originalus, ir generikas kažkam gali veikti daug stipriau.
• Visokios priemaišos - cheminės medžiagos skyla priklausomai nuo cheminės aplinkos, tad skirtingai gaminti vaistai gali turėti ir kažkiek skirtingų stabilizuojančių priedų. Nuo tokių medžiagų kartais gali priklausyti, ar pusmetį-metus nuo gamybos momento pastovėjęs vaistas vis dar bus išlikęs, ar jo bus gerokai sumažėję, ar jis bus suskilęs.
• Laikymo ir pervežimo sąlygos - jei temperatūros būna per žemos ar per aukštos, ar dar ir svyruojančios, tai kai kurie vaistai gali gerokai suskilti. Dėl netinkamų laikymo sąlygų skyla ir generikai, ir originalūs vaistai, tačiau kadangi originalūs brangesni, tai jų tiekėjai paprastai geriau prižiūri transportavimą, o pardavėjai (vaistinės) - labiau rūpinasi tų vaistų teisingu laikymu.
• Pagalbinės medžiagos, kapsulės ir pan. - kartais būna skirtumas, ar vaisto kapsulė ištirps skrandyje, ar dvylikapirštėje žarnoje, ar kažkur jau visai giliai žarnyne. Nuo to, kokios yra pagalbinės medžiagos, tablečių dangos ar kapsulės, kartais gana juntamai priklauso organizmo gebėjimas vaistą įsisavinti. Nuo tų pagalbinių medžiagų kartais gali priklausyti ir tai, ar atsiras koks nors nenumatytas kenksmingas poveikis. Tokiomis pagalbinėmis medžiagomis paprastai labiau pasirūpina originalių vaistų gamintojai.
• Nenumatytos kenksmingos priemaišos - dažniausiai kokios nors tokios, kurios gali sukelti alergijas. Dažniau būna kokiuose nors antibiotikuose ar kituose preparatuose, gaminamuose biotechnologiniais metodais - mikroskopiniai kiekiai medžiagų susidaro kaip pašalinis produktas, kuris nedidelei daliai žmonių gali sukelti alergiją. Beje, tas pats gali būti ir originaliuose vaistuose, ir būna taip, kad generikas alergijos nekelia, o originalus vaistas - sukelia. Specifines alergines reakcijas sukontroliuoti būna labai sunku, tad su jomis - grynai sėkmės (ar nesėkmės) reikalas.

Nors išties absoliučia dauguma atvejų (>90%) generikai nepasižymi ryškesniais skirtumais nuo originalių vaistų, o klinikiniai tyrimai tų skirtumų paprastai neparodo, būna kartais ir išimčių. Bet tos išimtys pakankamai retos, ir kai jos būna, tai prastai veikia ne visi generikai, o tik koks nors vienas iš jų. Būna ir taip, kad koks nors generinis vaistas kokiam nors žmogui veikia žymiai geriau už originalą, tad net jei statistiškai atrodo, kad ir originalūs, ir generiniai vaistai visus veikia vienodai, praktiškai, konkrečiais atvejais būna skirtingai. Kartais generikas kokiam nors žmogui būna žymiai geresnis už originalų preparatą.